SS karininko žiedas su kaukole, knyga su profesoriaus V.Landsbergio autografu, tarybinių laikų tuščias pieno butelis ir net ežiukas stikle. Visa tai ir dar daugiau galima įsigyti interneto blusų turguje. Tačiau senienų ekspertai įspėja saugotis klastočių.

Parduodama garbė

„Perku Gedimino medalį, Vyčio kryžių“.

Lakoniška ir tikslu. Apdovanojimus superka perpardavinėtojas arba kolekcininkas. Vienam tai – verslas, kitam – aistra.

Visai neseniai savo apdovanojimą ryžosi parduoti ir vienas Lietuvos patriotas, medalį gavęs vos daugiau nei prieš metus.

„Parduodu naują Laisvės gynėjų dienos 20-mečiui skirtą medalį. Varis, dengtas 999,9/1000 prabos auksu, leidimas 2010 m. Su visais dokumentais“.

Paskambinus nurodytu telefonu, paaiškėjo, kad jį kažkas jau nupirko.

– Tai buvo asmeninis jūsų apdovanojimas?

– Ne, ne mano.

– Gal pasakytumėte, kam jis priklausė.

– Ne, nepasakysiu. Nors šiaip jis mano, dokumentuose mano pavardė.

– O kodėl pardavėte, jei ne paslaptis?

– Paslaptis. Kas čia per pokalbiai telefonu? Viso gero.

Atgimimo Sąjūdžio narys, aktyvus Nepriklausomybės gynėjas klaipėdietis Algirdas Grublys mano, kad žmonės per daug greitai pasiduoda trumpalaikėms nuoskaudoms. Yra žinomas atvejis, kai keli klaipėdiečiai taip pat ieškojo, kam parduoti savo Sausio 13-osios gynėjų medalius, įsižeidę, kad jiems sumažintos pareigūnų pensijos.

„Nusivylimas turbūt buvo labai gilus. Bet aš tikrai nepritariu tokiam žingsniui. Kaip galima parduoti savo garbę, dėl kurios aukotasi?“ – retoriškai klausė A.Grublys.

Brangios Stalino mintys

Virtualiame blusų turguje galima įsigyti ir senų knygų, ne tik medalių. Štai 13 tomų Stalino raštų parduodami už 1,5 tūkst. litų.

Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis mano, kad kaina – nereali.

„Stalino raštų galima rasti ir mūsų bibliotekoje. Mes tų knygų nesunaikinome. Negaliu pasakyti, ar dažnai jos skaitomos. Turbūt pavarto politologijos studentai, gal tie, kurie domisi Stalinu“, – teigė J.Šikšnelis.

Stalino knygos – ne retenybė. O noras uždirbti iš jų – senas įprotis. Buvo laikas, kai už tokias knygas mokėjo didelius pinigus.

„Už Lenino raštus prašė daug, ir už Stalino – taip pat. Ta knygų vertė – spekuliacinis reikalas. Aš pats asmeniškai tokių nepirkčiau“, – tvirtino J.Šikšnelis.

Ne ką mažiau brangi nei Stalino raštai ir knyga „Lietuva 1991 01 13, dokumentai, liudijimai, atgarsiai“ su prof. Vytauto Landsbergio autografu. Internete ji praduodama už 150 litų.

SS karininko žiedas su kaukole

Nacistinės Vokietijos karine atributika internete susidomėjimas didesnis, nei knygomis.

Česlovas iš Šiaulių siūlo SS dalinių karininko žiedą su H.Himmlerio ir H.Müllerio inicialais, datomis, svastikomis ir runomis. Skelbime rašoma, kad jis – originalus, patikrintas profesionalų. Kaina 1,7 tūkst. litų.

Jaunuolis tikina, kad šį retą trofėjų rado pas savo senelę. Tačiau nežino, nei koks jo svoris, nei iš ko jis pagamintas.

„Taip, noriu parduoti. O kur aš jį dėsiu, negi pats nešiosiu?“ – ironizavo Česlovas.

Klaipėdos universiteto istorikas Vygantas Vareikis tvirtino, kad tie kariškiai, kurie priklausė kovos grupės „Waffen SS“ daliniams, neturėjo tokių žiedų. SS žiedus su kaukole, kurie dar buvo vadinami „antipartizan“, nešiojo elitiniai karininkai.

„Buvo tokie SS karininkai, kurie laikė save elitinio kraujo brolija, jie ir nešiojo tuos sidabrinius žiedus su kaukolėmis. Tie fanatikai ant savo veido arba po pažastimi net išsitatuiruodavo SS žaibus“, – pasakojo V.Vareikis.

Istoriko teigimu, šitokių žiedų originalų – labai mažai. Pačiam V.Vareikiui ne kartą yra tekę susidurti su klastotėmis.

„Lenkijoje pilna tokių dalykų. Ten labai populiarūs blusų turgūs, kur jau prieš 10–15 metų buvo pardavinėjama daug įvairiausių karinių ženklų. Tačiau akivaizdžiai buvo matyti, kad nacistinė atributika yra padirbta“, – tikino V.Vareikis.

Vis dėlto siūlomos ne tik klastotės, pasitaiko ir iš senesnių laikų likusių originalų.

Karaliaučiuje karo metu vokiečiai savo žuvusius povandenininkus laidojo su visais apdovanojimais ir net asmens pažymėjimais. Ne vienas jų už karinius nuopelnus turėjo auksinius kryžius.

„Po karo ten, kur dabar yra M.Kalinino poilsio parkas, rusai puolė kasinėti buvusias kapines. Kasdavo net dienos metu“, – teigė V.Vareikis.

Klastočių aukso amžius

Klaipėdos istorinio karybos klubo vadovas Egidijus Kazlauskis antikvariatuose ar blusų turguose originalių aprangos ir amunicijos detalių neieško.

„Originalams aistros neturiu. Mes esame praktikai, originalių daiktų nenešiojame, gaila juos sugadinti. Turėjau originalias šovinines. Paskolinau kolegai, tai jis parnešė draiskalus“, – prisiminė E.Kazlauskis.

Esą šiandien sunku tvirtinti, kad tai yra originalas, jei pats neradai to daikto savo močiutės namo palėpėje.

„Skaičiau lenkiškus žurnalus. Populiariausia tema – klastotės. Ypač dažnai padirbinėjami viduramžių kardai. Jie labai paklausi prekė, nes originalai yra ypač brangūs“, – tikino E.Kazlauskis.

Klaipėdos universiteto archeologas Klaidas Perminas, tyrinėjantis atsitiktines II pasaulinio karo kareivių kapavietes, tikina, kad prie palaikų jokių įkapių beveik neranda. Kartais esą pasitaiko asmeniniai žetonai, kelios monetos, rūbų fragmentai, bet paprastai jokių vertingų daiktų nebūna.

„Gali būti, kad žuvusiųjų asmenines relikvijas paimdavo kovos bičiuliai ir parveždavo kritusių karių artimiesiems. Galbūt po kautynių karo lauką nusiaubdavo marodieriai“, – svarstė K.Perminas.

Trofėjai – privačiose kolekcijose

Ypač daug II pasaulinio karo amunicijos uostamiestyje esą ir nebuvo, nes vokiečiai iš Klaipėdos traukėsi organizuotai, viską susirinkdavo.

„Ginklai nesimėtė, buvo specialios komandos, kurios ėjo iš paskos ir rinko. Vien tik prie Klaipėdos pirmosiomis kautynių dienomis buvo pašauta 150 tankų, net juos visus surinko“, – pasakojo E.Kazlauskis.

Yra duomenų, kad baigiantis karui Klaipėdoje dėl avarinės situacijos leidosi pats didžiausias to meto – 6 variklių lėktuvas, transportinis „Messerschmitt-323“, turėjęs skristi į Kurliandiją. Jis buvo pakrautas amunicija, maistu ir degalais.

Iš Klaipėdos jis daugiau nepakilo. Kur dingo lėktuvas ir jame buvę daiktai, niekas nežino.

Pliuškino aistrų katile

Originaliais karo trofėjais labiau domisi kolekcininkai, kurie turi vadinamąją Pliuškino aistrą, tvirtina istorinio karybos klubo vadovas E.Kazlauskis.

Pliuškinas – N.Gogolio romano „Mirusios sielos“ personažas, turėjęs liguistą polinkį kaupti visokius daiktus.

„Tai toks sindromas, kai žmogus pradeda į namus tempti absoliučiai viską, nors dažnai nei jam, nei jo artimiesiems ši veikla malonumo neteikia. Jie niekam nerodo, ką turi, slapsto tuos daiktus, jais mėgaujasi. Tokių žmonių labai daug pažįstu“, – pasakojo E.Kazlauskis.

Jiems turbūt ir skirti skelbimai, kuriuose siūloma pirkti tarybinį pieno butelį, senus cigarečių pakelius ar alaus kamštelius, ežiuką stikle ar milžinišką tarybinę proginę vėliavą.