Artėjantis šildymo sezonas jau dabar žmones gąsdina būsimomis sąskaitomis. Mintys apie tai, kaip bent kiek sutaupyti, žmones verčia žvalgytis į praeitį, kai šildymo sezono pradžia ir pabaiga buvo skelbiama įsivyravus kur kas žemesnei vidutinei paros temperatūrai, nei tai daroma pastaraisiais metais.

Gyventojai sutaupytų

Dabar oficialiai šildymo sezonas pradedamas ir baigiamas, kai trijų parų vidutinė oro temperatūra siekia 10 laipsnių šilumos. Tai numatyta pagal higienos normas. Prieš dešimtmetį oficiali šildymo sezono pradžia buvo skelbiama tada, kai vidutinė oro temperatūra nukrisdavo iki 8 laipsnių šilumos.

„Visi buvome laimingi ir patenkinti. Niekada niekam nekilo jokių problemų. Tai buvo optimalus variantas. Gal reikėtų prie jo sugrįžti, kai šilumos kaina taip išaugo“, – svarstė klaipėdietis.

Anot gyventojo, dabar oficialiai paskelbus šildymo sezono pradžią, dažniausiai prasideda vadinamoji bobų vasara. Namuose būna per karšta. Tenka atsidaryti langus ir eikvoti šilumą.

„Jei atskaitos taškas būtų 8 laipsniai, to išvengtume. Šildymo sezonas prasidėtų vėliau, o baigtųsi anksčiau. Tai padėtų sutaupyti“, – įsitikinęs klaipėdietis.

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis pabrėžė, kad gyventojai neturėtų prisirišti prie temperatūrų.

„Gyventojai patys turėtų spręsti, kada pradėti šildymo sezoną. Temperatūromis savivaldybė turėtų vadovautis tuomet, kai tarp gyventojų kyla ginčai ar norėdama pradėti šildymo sezoną savo įstaigų pastatuose“, – tvirtino A.Gaižutis.

Keli laipsniai nepadės?

Nepaisant savo išsakytos nuomonės, A.Gaižutis pabrėžė, kad šildymo sezoną gyventojai gali pradėti tik anksčiau nei paskelbiama oficiali šildymo sezono pradžia. Pavėlinti to proceso jie negali.

Kaip sutaupyti šildymo sezono metu – šis klausimas kamuoja ne vieną žmogų. Klaipėdietis Seimo narys Andrius Burba Valstybinei kainų ir energetikos komisijai ruošiasi pateikti pasiūlymus, kaip galima būtų sumažinti šilumos kainą. Tačiau jis teigia, jog šildymo sezono pradžios ir pabaigos peržiūra priklausomai nuo oro temperatūros išlaidų žymiai nesumažins.

Jis pabrėžė, kad reikia sumažinti pačią šilumos kainą.

Seimo nario teigimu, tai galima padaryti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pakeitus šilumos iš nepriklausomų tiekėjų supirkimo tvarką.

Klaipėdoje jie tiekia 28 proc. šilumos gamybai sunaudojamos energijos.

Gali atpigti penktadaliu

A.Burba aiškino, kad dabar pagrindinis šilumos tiekėjas energiją iš nepriklausomų tiekėjų turi supirkti už ne didesnę kainą, nei pasigamina pats. Įmonei „Klaipėdos energija“ vienos kilovatvalandės šilumos iš dujų pagaminimas atsieina 19 centų. Tad nepriklausomų tiekėjų siūloma energija turi būti pigesnė.

„Tačiau ji nebūna daug pigesnė už pagrindinio tiekėjo. Dauguma nepriklausomų tiekėjų energiją siūlo parduoti tik šiek tiek pigiau – prašo 17–18 centų už kilovatvalandę“, – pastebėjo Seimo narys.

Pasak A.Burbos, tai nereiškia, kad tiek nepriklausomiems tiekėjams iš tikro atsieina šilumos pagaminimas. Pasak pašnekovo, šilumos pagaminimas iš biokuro atsieina tris kartus pigiau.

„Priešingai nei „Klaipėdos energijos“, nepriklausomų tiekėjų pelno niekas nekontroliuoja. Tad šie ir pasiima trigubą pelną. Jei šilumą iš nepriklausomų tiekėjų pirktume už normalią kainą, gyventojams ši paslauga atpigtų 15–20 proc. Tereikia nustatyti tokių įmonių pelno ribas. Jie uždirba iš mūsų“, – išeitį siūlė Seimo narys.