Budėjimas mokyklose – nereikalinga prievolė?

Moksleivius vis labiau piktina jiems priskirtas apsaugos darbuotojų vaidmuo, kai pertraukų metu mokiniai koridoriuose turi palaikyti tvarką ir ramybę. Pedagogai nesutinka su šia nuomone ir mano, kad mokiniai turi jausti atsakomybę už savo pačių lankomą mokymo įstaigą.

Pertraukos – poilsiui ir mokslui

Prieš mokinių budėjimą pertraukų metu pasisakantys jaunuoliai internetiniame puslapyje yra sukūrę peticiją, skatinančią uždrausti, anot jų, nereikalingą prievolę.
Moksleiviai įsitikinę, kad pagrindinė jų pareiga – eiti į mokyklą, ruošti pamokas ir būti pavyzdingiems. Jų teigimu, budėjimas mokymo įstaigose pertraukų metu neturėtų būti privalomas.

Jaunuoliai mano, kad tramdyti bendramokslius bendrojo lavinimo įstaigų koridoriuose ne jų, o pedagogų pareiga. Mokiniai pripažįsta, kad jie dažnai bijo sudrausminti vyresniuosius, o ir jaunesni bendramoksliai neretai moka atsikirsti, užgaulioja budinčius vaikus.

Vienos paauglės įsitikinimu, pertraukos mokiniams yra skirtos pailsėti, užkąsti arba pasikartoti prieš pamokas reikiamą informaciją, o ne vaikščioti koridoriais pirmyn ir atgal.

Mokinių nuomone, palaikyti tvarką per pertraukas turėtų tik mokytojai arba pasamdyti apsaugos darbuotojai.

Mokytojai nebudi

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė pasakojo, kad šioje mokymo įtaigoje vaikai pertraukų metu pasikeisdami turi budėti vieną savaitę kas pusę metų.
„Sudaromi tvarkaraščiai ir klasės gauna savo budėjimo laiką. Išimtis taikoma tik abiturientams, kuriems palaikyti tvarką reikia kartą per metus“, – teigė V.Prižgintienė.

Pasak jos, šioje gimnazijoje – vienoje iš nedaugelio mokyklų – pertraukų metu koridoriuose tvarką palaiko tik mokiniai. Pedagogų budėjimo buvo atsisakyta.
„Manau, kad budėjimas yra mokyklos bendruomenės susitarimo ir kultūros reikalas. Jei jaunuoliai mokyklose būtų sąmoningi, tvarkingi, saugotų mokyklos turtą, prižiūrėtojų nereikėtų.

Deja, mūsų visuomenė dar nėra tokia ir prievaizdų reikia įvairiais gyvenimo atvejais – ne tik mokyklose“, – sakė įstaigos direktorė.

Už budėjimą – skatinami

Jos įsitikinimu, budėjimas gimnazijoje mokiniams padeda šeimininko žvilgsniu pasižiūrėti į savo mokyklą, už kurią kiekvienas vaikas turi būti atsakingas pats. V.Prižgintienė patikino, kad įstaigoje represijų dėl privalomo tvarkos palaikymo nėra taikoma, atvirkščiai, moksleiviai už atliktą darbą yra paskatinami – jiems užskaitoma visuomenei naudinga veikla.

„Pertraukų metu pailsėti ir pasiruošti kitai pamokai reikia visiems: ir mokytojams, ir mokiniams. Tačiau vaikai viską suderina. Žinau, kad moksleiviai budėjimo metu pasikeisdami spėja ir užkąsti. Norėčiau tikėti, jog ateityje budėti nereikės niekam, nes kiekvienas, lankantis mokyklą, bus pakankamai sąmoningas“, – kalbėjo pašnekovė.

Jos teigimu, budėjimas per pertraukas dažnai susijęs su kita problema – dauguma mokyklų negali sudaryti sąlygų kokybiškam moksleivių poilsiui.
„Pinigų visada trūksta. Į infrastruktūrą, kuri sukurtų sąlygas mokinių laisvalaikiui, nėra investuojama. Finansai dažniausiai skiriami ugdymo procesams gerinti. Dažnai tik rėmėjų lėšomis įrengiamos poilsio zonos“, – sakė V.Prižgintienė.

Rekomendavo prevencinė programa

Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Aušra Gavšinienė informavo, kad įtaigoje prieš maždaug trejus metus buvo atsisakyta budėjimo koridoriuose pertraukų metu. Šiuo metu tvarką mokykloje užtikrina tik pedagogai.

„Pokyčiai buvo įgyvendinti, kai 2008 m. „Gabijos“ progimnazija pradėjo dalyvauti „Olweus“ patyčių prevencijos programoje. Ši programa sukurta Norvegijoje, jos autorius – Bergano universiteto profesorius Dan Olweus, daugiau kaip 30 metų nagrinėjantis patyčių, smurto ir priekabiavimo temas. Programos nuostatos rekomendavo atsisakyti moksleivių budėjimo.

Manome, kad tai pasiteisino ir buvo naudinga“, – pasakojo progimnazijos pavaduotoja.

Anot jos, tokia tvarka mokyklos bendruomenė yra patenkinta. A.Gavšinienės teigimu, tai sumažino patyčių skaičių įstaigoje.

„Situacijų būna visokių. Kartais penktokas atrodo vyresnis už aštuntoką. Mokiniai ne visada sugebėdavo susitvarkyti su jiems priskirtomis pareigomis. Manau, kad tokia tvarka padeda vaikams išvengti nemalonių situacijų. Be to, moksleiviai daugiau dėmesio gali skirti mokslams“, – teigė pašnekovė.