Šimtai jachtų, buriuotojų

Su tuo galima sutikti. Bet ir Lietuvos jūrinę bendruomenę reikėtų suprasti. Ji formavosi sovietmečiu, daugiausia iš žvejybos laivyno. Žmonės į laivyną atėjo iš kaimo, bėgo nuo, geriausiu atveju, traktorininko dalios.

Burių jie niekada nebuvo matę. Gal tik vienas kitas, gyvenęs prie ežero ar Nemuno, turėjo valtį. Tik maža dalis nuo Lietuvos ežerų ir upių kilusių žmonių žlugus žvejybos laivynui susidomėjo buriavimu.

Buriuotojai niekada nerodė pernelyg didelio noro eiti į viešumą. Didelė dalis visuomenės, taip pat ir istorikai, pavyzdžiui, profesorius Alfredas Bumblauskas, buriuotojų bendruomenės, nors ji ir gausi, nepastebi.

Taip neturėtų būti. Masiškumas tiek laivyboje, tiek sporte duoda rezultatų. Krepšinis mažoje Lietuvoje populiarus todėl, kad jį žaidžia visi nuo mažų dienų. Jei toks pats populiarus būtų buriavimas, kitos vandens laivų pramogos, profesionalių jūrininkų Lietuva turėtų nepalyginamai daugiau nei dabar.

Negalima teigti, kad mažasis laivynas, buriavimas nėra Lietuvos jūrinės visuomenės, kurios buvimu A.Bumblauskas abejoja, dalis.

"Burlaivių yra šimtai, buriuotojų – tūkstančiai. Jie palaiko tam tikrą vandens kultūros modelį. Elgseną, tradicijas. Jie ir yra ta jūrinė visuomenė. Didysis uostas tėra anglių ir trąšų perkrovimo vieta, ne daugiau", – mano keletą knygų jūrinio buriavimo tema parašęs buriuotojas Rimtautas Rimšas.

Tarpukario burės

Burlaivių yra šimtai, buriuotojų – tūkstančiai. Jie palaiko tam tikrą vandens kultūros modelį, elgseną, tradicijas.

Žvelgdami į praeitį galime pastebėti, kad Lietuvos buriavimo istorija tik šiek tiek trumpesnė nei Lietuvos prekinio laivyno. Kita vertus, pirmasis į Klaipėdą su trispalve atplaukęs prekinis laivas "Jūratė" buvo burinis.

Pirmasis Lietuvos jachtklubas Kaune buvo įsteigtas 1921 m. – tais metais į Lietuvą atplaukė ir "Jūratė" bei "Kastytis". Realia Lietuvos jūrinio buriavimo pradžia laikomi 1926 m., kai Klaipėdos jūrų skautai iš muitinės išsipirko buvusį alkoholio kontrabandininkų laivą "Malaya". Šiam laivui vėliau suteiktas pavadinimas "Budys". Jo istorija tragiška – jis sudužo uosto vartuose, buriuotojai nuskendo, nelaimę liudija paminklas ant šiaurinio molo. "Budys" turėjo teigiamos įtakos tarpukariu Klaipėdoje ir Lietuvoje vystant buriavimą. Juo buriuotojai aplankė ne vieną Baltijos jūros uostamiestį.

Lietuvos buriavimui išskirtinė ir 1935 m. birželio 4 d., kai įkurta Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Be "Budžio", tarpukariu Klaipėdoje buvo ir daugiau jachtų: "Vytis", "Gulbė" / "Tegu", "Gintaras", "Argus", "Rūta", "Nijolė".

Žymiausia to meto jachta buvo "Žalčių karalienė", kuri 1937 m. laimėjo pirmą vietą regatoje aplink Gotlando salą. Tai iki šiol išlieka viena ryškesnių pergalių Lietuvos buriavimo istorijoje. Ji įkvėpė Lietuvą nuo 1938 m. rengti buriavimo varžybas Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.

Sovietmetis – ne vien juodas

Sovietmetis Lietuvos buriavimo istorijoje nėra vienareikšmiškai juodas. Lietuvos buriuotojai susidūrė su griežta okupacinės valdžios kontrole, nes baimintasi, kad bus bandoma jūros keliais pabėgti į Vakarus.

Nepaisant to, jachtų buriavimo varžybos vyko uždarose vandens akvatorijose. Po Antrojo pasaulinio karo atkurtas Klaipėdos jachtklubas (1946 m.). 1947 m. Kuršių mariose surengta regata, nuo 1948 m. Lietuvos čempionatai vyko Kuršių mariose (jūrinė dalis) ir Trakuose (ežerinė dalis). 1954 m. surengta pirmoji regata aplink Kuršių marias, 1957 m. – maršrutu Kaunas–Rusnė. 1958 m. pradėta varžytis dėl Pabaltijo taurės.

Žymus įvykis Klaipėdoje buvo 1973 m., kai Smiltynėje atidarytas pagal Neringos miesto vyriausiojo architekto Algio Zavišos projektą pastatytas Klaipėdos jachtklubas.

Garsiausia sovietinio laikotarpio jachta buvo "Banga 2". Ji išplaukdavo ne tik į Baltijos jūrą, bet lankėsi ir Juodojoje jūroje.

Nuo 1974 m. Klaipėdoje pradėtos rengti jūrinių jachtų pirmenybės ir Baltijos taurės regata. Tuo laikotarpiu į Lietuvos buriavimo istoriją buvo įrašyta ir jachta "Vilnis", kuri 1975 m. per Ladogos, Onegos ežerus ir Baltąją jūrą nusigavo į Archangelską ir Murmanską.

To laiko žymiausi Lietuvos buriuotojai buvo 1971 m. SSRS jaunimo čempionu tapęs Saulius Tamkvaitis ("Finn"), 1972 m. SSRS jaunių taurės varžybas laimėjęs Arvydas Balčiūnas ("Optimist"). SSRS jaunių buriavimo čempionais 1978 m. tapo Šarūnas Abraitis ("Optimist"), 1980 m. – Raimondas Šiugždinis ("Optimist").

Sėkmė: tituluočiausiu laikomas Lietuvos buriuotojas R.Šiugždinis.

Sovietmečiu neafišuotas, bet po nepriklausomybės atkūrimo prisimintas 1962 m. rugsėjo 7 d. prasidėjęs lietuvio Broniaus Rožicko žygis paties pasigaminta jachta "Hermes II" su trimis lenkais iš Lenkijos į Ameriką. 1963 m. sausio 15 d. jachta, įveikusi Atlantą, atplaukė į Martinikos salą, o vėliau pasiekė ir JAV.

Pakilimas paskelbus nepriklausomybę

Iš vėlyvojo sovietinio laikotarpio buvo atkeliavusios ir jachtos "Dailė" (kapitonas Žvaigždras Drėma), "Audra" (kapitonas Ignas Miniotas), "Lietuva" (kapitonai Osvaldas Kubilius ir Steponas Kudzevičius). Jos jau bundant Lietuvai 1989 m. gegužės 13 d. su trispalvėmis išplaukė iš Klaipėdos į ilgą kelionę per Atlantą. Šiaurės Amerikos krantus – Niujorką šios jachtos pasiekė po 37 dienų.

Po to buvo ir kitų plačiai nuskambėjusių lietuvių jachtų žygių.

Aplink pasaulį yra apiplaukusios keturios lietuvių jachtos. Pirmoji tai padarė jachta "Lietuva" (kapitonas S.Kudzevičius). 1992 m. balandžio 5 d. klaipėdiečių jachta "Lietuva" išplaukė į Lisaboną dalyvauti Kolumbo regatoje. Per Atlantą nuplaukus į Bostoną, ji tęsė kelionę aplink pasaulį. Į Klaipėdą jachta grįžo 1993 m. gegužės 12 d. Ji įveikė 33 672 jūrmyles. Pirmoje aplink pasaulį apiplaukusioje jachtoje, be S.Kudzevičiaus, buvo Rimas Dargis, Juozas Gvazdaitis, Jonas Limantas, Gediminas Pilaitis, Almantas Puslys, Ričardas Ramanauskas, Linas Ivanauskas, 3 mėnesius etape nuo Pietų Afrikos Keiptauno miesto iki Klaipėdos plaukė Reda Veitaitė.

Po dvejų metų žygį aplink pasaulį pakartojo kauniečių jachta "Laisvė" (kapitonas I.Miniotas). Ji išplaukė 1993 m. liepos 10 d., o grįžo 1995 m. liepos 23 d. Įveikta per 55 tūkst. jūrmylių.

Dar dvi lietuvių jachtos aplink pasaulį plaukė nuo 2008 m. Liepos 26 d. išplaukė "Ragainė II" (kapitonas Andrius Varnas). Ji į Lietuvą grįžo 2010 m. rugpjūčio 15 d., įveikusi per 40 tūkst. jūrmylių. Kelionėje dalyvavo kapitono dukra Rasa ir jos draugas Egoi Urguiza.

Paskui svajonę: A.Varnas dvejus metus trukusiame žygyje aplink pasaulį kai kuriuose etapuose plaukė ir vienas.

Jachta "Ambersail" su šūkiu "Vienas vardas – Lietuva" startavo spalio 5 d. Jos plaukimas buvo skirtas 2009 m. Lietuvos tūkstantmečiui. Jachta "Ambersail" aplink pasaulį plaukė 120 buriuotojų, pasiskirstę į 11 etapų. Ji į Klaipėdą grįžo 2009 m. liepos 5 d., įveikusi 43,5 tūkst. jūrmylių. Tai buvo greičiausia Lietuvos jachtos kelionė aplink pasaulį.

Svarių pergalių buriuotojai pasiekė ir varžybose. 1995 m. Jurgita Maleckaitė, 1995, 1996 ir 1997 m. R.Šiugždinis laimėjo Europos "Laser Radial" jachtų klasės buriavimo taurės varžybas, 1997 m. R.Šiugždinis ("Laser Radial") tapo pasaulio ir Europos, 1998 m. Lietuvos buriavimo komanda ("Laser Radial") (įgula: R.Šiugždinis, Giedrius Gužys ir J.Maleckaitė) – pasaulio buriavimo čempionais. Gintarė Volungevičiūtė ("Laser Radial") 2005 m. laimėjo "Kieler Woche" regatą, 2006 m. tapo Europos vicečempione, 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį.

Žygis: jachta "Ambersail" tūkstantmečio odisėjoje 2009 m. LBS nuotr.

Buriavimo asmenybės

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos parengtame žymių jūrininkų sąraše yra ir buriuotojų pavardžių.

Dalis jų buvo ir žinomi buriuotojai, ir puikių rezultatų darbe pasiekę žmonės. Pavyzdžiui, Juozas Jurkūnas (1904–1973 m.) buvo jūrų teisės daktaras, Klaipėdos uosto kūrimo juriskonsultas, jūrininkystės inspektorius, Lietuvos jūrų prekybos laivų vadovybės įstatymo autorius. Nuo 1935 m. kovo 20 d. iki 1936 m. gruodžio 14 d. jis buvo ir Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininku.

Jį 1936 m. pakeitė Balys Sližys (1885–1957), kuris 1934–1939 m. buvo ir Klaipėdos uosto direkcijos pirmininku bei Klaipėdos jachtklubo komodoru.

Ričardas Vysockis (1882–1950) 1923 m. buvo Klaipėdos uosto perėmėju, 1928–1934 m. – Klaipėdos uosto direkcijos pirmininku, o 1929 m., įkūrus Klaipėdos jachtklubą, tapo pirmuoju jo komodoru.

Romanas Vilkas-Vilčinskas (1911–1998 ) buvo Lietuvos tarpukario prekybinio laivyno laivų šturmanu, vėliau – kapitonu, aktyviu jūrinės kultūros ir laivyno propaguotoju, žurnalo "Jūra" bendradarbiu, taip pat Buriavimo mokyklos Smiltynėje (1936 m.) viršininku.

Iš tarpukario įsiminė klaipėdiečiai buriuotojai – jachtos "Budys" kapitonas Kristupas Plonaitis, buriuotojai Erikas Purvinas. Tarp žinomų tarpukario buriuotojų buvo ir poetas Salys Šemerys. Įsigijęs jachtą "Gulbė", kuriai vėliau davė pavadinimą "Tegu", buvo nuplaukęs į Gotlandą, Stokholmą, Helsinkį, netgi Londoną. S.Šemerys su jachta dalyvavo Kuršių marių ir tarptautinėse regatose.

Klaipėdos uosto inžinierius Fricas Bernardas Buntinas (1904–1966) žinomas kaip vienas iš aktyviausių tarpukario buriuotojų. Jis dalyvavo pirmuosiuose Lietuvos buriuotojų žygiuose Baltijos ir Šiaurės jūrose su jachtomis "Gulbė", "Vytis", buvo 1937 m. Gotlando regatą laimėjusios jachtos "Žalčių karalienė" kapitonu, taip pat Klaipėdos jachtklubo valdybos nariu, Lietuvos buriuotojų sąjungos vicepirmininku, buriavimo mokyklos viršininku.

Tarpukariu žinomas ir Klaipėdos gydytojas Valteris Didžys (1896–1977). Jis buvo jachtų "Aušrinė", vėliau "Rūta" savininkas, 1940 m. nuo balandžio iki birželio – Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininku. 1942–1944 m. – Vyriausiojo buriavimo komiteto prie Kūno kultūros rūmų pirmininku.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vienu žymiausių buriuotojų laikomas klaipėdietis S.Kudzevičius (1947–2014). Jis buvo vienas iš tų aktyvių iniciatorių, kurie 1989 m. organizavo pirmąjį Lietuvos jachtų "Lietuva", "Audra" ir "Dailė" žygį per Atlantą. Tada jis du kartus perplaukė Atlanto vandenyną. Jo vadovaujama jachta "Lietuva" šaliai itin sunkiais 1992 m. išplaukė į pirmąjį žygį aplink pasaulį. Šis žygis yra svarbus Lietuvos jūrinio vystymo reiškinys.