Žinią, kad yra tarp pretendenčių tapti Metų klaipėdiete, uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė prodžioje priėmė kaip pokštą. O patekusi į kandidačių septynetuką džiaugsmo neslepia – tai lyg jos vadovaujamo skyriaus įvertinimas.

Apie darbą

Pastaruosius porą metų I.Šakalienė iš gyventojų, ypač moterų, išgirsta nemažai gerų atsiliepimų apie miesto puošimą. Jai teikia džiaugsmo, kad prie Atgimimo aikštėje esančio gėlių laivelio fotografuojasi miesto svečiai.

"Nors idėja ne mūsų, sodiname tik gėles, bet vis tiek smagu. Kai pasipuošia miestas, keičiasi ir žmonės", – įsitikinusi vedėja.

I.Šakalienė miesto gėlynus vadina silpnąją savo vieta. Tad kartais padaroma daugiau nei reikia ir leidžia galimybės. Miesto tvarkymo skyriaus specialistės savo iniciatyva ir be atlygio stengiasi gražinti miestą, nes gėlynams visada skiriama mažiau pinigų nei prašoma.

"Visur reikia pridėti ir ranką, ir širdį" – vadovaujamasi tokiu moto.

Prieš porą metų parengtas projektas, pagal kurį prie viaduko Herkaus Manto gatvės gėlyne iš gėlių būtų padarytas Klaipėdos herbas. Jį įgyvendinti reikėtų apie 70 tūkst. litų. Bet per sunkmetį apie tai negali būti ir kalbos, apgailestauja pašnekovė. Tačiau tiki, kad išmuš valanda ir šiam gėlynui.

Ateityje planuojama pagražinti žiedą prie senojo turgaus. Stabdo pinigų stygius. Bet tai verčia ieškoti kitų išeities būdų – šiemet gauta 28 tūkst. litų paramos būtent gėlių sodinukams.

I.Šakalienė sutinka – vadovauti Miesto tvarkymo skyriui yra nedėkingas darbas.

"Miesto tvarkymo skyriaus darbas geriausiai matomas, bet ir labiausiai keikiamas. Kiekvienas leidžia sau paskambinti, kalbėti pakeltu tonu, net iškeikti. Kartais nuotaiką sugadina nuo ryto", – pasakojo vedėja.

Būtent dėl šios priežasties valdininkė kartais pagalvoja apie darbo keitimą. Tuo labiau kad atėjusiai iš kitų gana vyriškų sferų nebūtų sunku prigyti kitoje vietoje.

Apie šeimą

Irena būsimą vyrą prieš 22 metus sutiko kalnuose. Turėjęs sporto meistro atskyrį Egidijus buvo turistų grupės vadovu, o ji – viena iš turisčių, pirmą kartą išsiruošusių į kalnus.

Kartu su būsimu vyru jiedu įveikė nemažai viršukalnių.

"Neskubėjome tuoktis, tad dar ilgokai po tuos kalnus vaikščiojome", – juokauja I.Šakalienė.

Tačiau kalnuose įgytą patirtį ji dažnai taiko ir gyvenime. Patikimu žmogumi laiko tą, su kuriuo nebijotų eiti į kalnus, – ekstremaliausios sąlygos geriausiai patikrina žmogų.

"Parsinešu namo visus Miesto tvarkymo skyriaus rūpesčius, bet šeimoje sulaukiu palaikymo ir supratimo", – džiaugėsi moteris.

Abi dukros – 22 metų Mažvydė ir 20-erių Imantė – studentės. Vyresnioji pasirinko vizualinį dizainą, o jaunėlė – teisę ir valdymą.

Apie Klaipėdą

Kuršėnuose, vaizdingoje vietoje ant upės kranto, nuosavame name užaugusiai Irenai pirmasis apsilankymas uostamiestyje paliko slogų įspūdį. Tuometinio Kauno politechnikos instituto pirmo kurso studentė Tauralaukyje tada rovė morkas, tad apniukęs ir vėjuotas ruduo sudarė niūraus miesto įvaizdį.

Po studijų geriausia studentė paskyrimą gavo į Vilniaus kailių fabriką. Bet paskutinę dieną prieš išvykstant kurso draugas pasiūlė pasikeisti. Taip Irena atsidūrė uostamiestyje.

"Šiandien geresnio miesto už Klaipėdą nežinau. Čia grįžus lengviau atsikvepiu. Tai mažas kompaktiškas miestas, kur nuostabi gamta ir gyvena gražūs žmonės", – pagyrų negaili ji.

Vasarą moteris neįsivaizduoja savaitgalio be jūros. Žiemą taip pat prie jos traukia. Ir žmonės čia atrodo kitokie nei kituose Lietuvos miestuose.

Apie pomėgius

Darbo rūpesčius ir susikaupusią įtampą kelinti metai padeda pamiršti treniruotės sporto salėje, joga ir Tai či mankšta. Tad namo grįžta "rami kaip ėriukas".

Irena sportavo visą gyvenimą. Bet pretenduoti į rimtesnes sporto aukštumas neleido silpna sveikata.

I.Šakalienė kasmet duoklę atiduoda kelionėms. Juokauja, kad kol leidžia sveikata, renkasi tolimas keliones. O štai Brazilijoje galėtų ir numirti – tokį gilų įspūdį paliko tenykštė kultūra, žmonės, gamta.

Savaitgaliais Šakalių šeima renkasi keliones po Lietuvą, kur taip pat nemažai dėmesio vertų vietų.

Tarp pomėgių – ir grožinė literatūra, teatras.

Gyvenimo credo

Dešimt Dievo įsakymų – tuo gyvenime vadovaujasi I.Šakalienė. Sau ir vaikams ji primena, kad su kitais reikėtų elgtis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi.

Apie Metų klaipėdietę

Sužinojusi, kad pateko į kandidačių sąrašą, moteris perklausė visų draugų, kas galėjo pasiūlyti. Į neigiamą atsakymą juokais reaguodavo: "O kodėl nepasiūlei?".

Surimtėjusi I.Šakalienė tęsė: "Tam žmogui, kuris pasiūlė mano kandidatūrą, norėčiau nusilenkti. Mūsų darbe dabar tiek daug neigiamų emocijų. Ačiū tiems, kurie pastebėjo valdininko darbą".

Su kolektyvu nutarė, kad pastangos gražinti miestą nenueina perniek, jei miestelėnai pastebi ir būtent tokiu būdu parodo dėmesį.

"Mes labai retai vieni kitiems padėkojame, vis laukiame progų išreikšti dėkingumui. Žmogų reikėtų mylėti, kol jis gyvas", – įsitikinusi į septynetuką patekusi kandidatė.

Tačiau Ireną glumina per skambus Metų klaipėdietės vardas. Ji siūlytų daryti atranką pagal nuveiktus darbus, o tada siūlyti rinktis iš nusipelniusių moterų.