Kažkada Klaipėdoje klestėjusios „Trinyčių“ įmonės vardas artimiausiu metu vėl bus minimas teisme – šios bankrutavusios bendrovės administratoriaus įgalioto atstovo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo Klaipėdos apygardos prokurorė šią savaitę perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės „Trinyčiai“ 65 metų bankroto administratoriaus J.M. galimų nusikalstamų veikų buvo pradėtas pagal buvusių bendrovės darbuotojų skundą. Jame žmonės rašė, kad 22 mln. litų įvertintą bendrovės turtą administratoriaus įgaliotas atstovas pardavė nepateisinamai mažomis kainomis, todėl neužteko pinigų atsiskaityti su darbuotojais ir jie neatgavo 20 proc. privalomo sumokėti atlyginimo.

Ikiteisminį tyrimą pradėję Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai nustatė, kad teismo nutartimi „Trinyčių“ bankroto administratoriaus įgaliotu atstovu paskirtas vilnietis J.M. sudarė įmonei nuostolingas patalpų nuomos sutartis, neužtikrino šių sutarčių pelningumo ir taip nuo 2003 m. lapkričio iki 2004 m. pabaigos tyčia iššvaistė svetimą jo žinioje buvusį ir jam patikėtą bankrutuojančios bendrovės „Trinyčiai“ turtą už beveik 280 tūkst. litų.

„Nors tyrimą apsunkino tai, kad jis buvo pradėtas gerokai vėliau, nei buvo iškelta bankroto byla, visgi specialistams atlikus ne vieną įmonės ūkinės – finansinės veiklos tyrimą paaiškėjo, kad bankroto administratorius didžiules bendrovės patalpas įvairiems ūkio subjektams išnuomojo nuostolingai: patalpų nuomininkai už komunalines paslaugas (elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą, apsaugą ir kt.) bendrovei sumokėjo vieną sumą, o bendrovė minėtų paslaugų tiekėjams už tas pačias suteiktas paslaugas pervedė visai kitą, beveik 280 tūkst. litais didesnę sumą“, – turto iššvaistymo mechanizmą paaiškino kaltinamąjį aktą byloje surašiusi bei valstybinį kaltinimą teisme palaikysianti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Laima Rokanskienė.

Šeši buvę „Trinyčių“ darbuotojai byloje pareiškė po 160 tūkst. litų siekiantį civilinį ieškinį.

Už patikėto didelės vertės svetimo turto iššvaistymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų.