Nedarbo šmėkla iš vadovaujamų postų pasitraukusių ar išstumtų klaipėdiečių neišgąsdino. Vieni jų dirba kitose bendrovėse ir neslepia, kad darbą pavyko rasti per pažintis. Kiti sulaukė tiek pasiūlymų, kad vis dar negali išsirinkti, kur dirbti, treti turėtą darbą iškeitė į geresnį.

„Išdūrė“ ministras

Balandį iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus pareigų pasitraukęs Sigitas Dobilinskas be darbo buvo tris mėnesius. Tačiau tik todėl, jog laukė, kada susisiekimo ministras Eligijus Masiulis įvykdys savo pažadus. Vyrai buvo sutarę, jog S.Dobilinskas iš uosto pasitrauks savo noru, o ministras jam parūpins darbą transporto srityje – kurioje nors Susisiekimo ministerijai pavaldžioje įstaigoje ar bendrovėje.

„Ministras išties buvo pažadėjęs darbą, todėl pats ir neieškojau. Bet pažadai ir liko tik pažadai“, – neslėpė S.Dobilinskas.

Jam neoficialiai buvo siūlyta pradėti dirbti ministerijai pavaldžioje bendrovėje „Klaipėdos regiono keliai“. Toks pasiūlymas S.Dobilinsko netenkino, nes esą jam buvo žadėtas ne toks darbas.

„Toje įmonėje jau buvo įsidarbinęs taip pat socialdemokratas, buvęs Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius. Nenorėjau, kad būtų kalbama, jog ta bendrovė yra socialdemokratų prieglauda. Be to, „Klaipėdos regiono keliai“ tikrai nebuvo mano siekis“, – atvirai prisipažino S.Dobilinskas.

Padėjo pažįstami akcininkai

Jam ir E.Masiuliui nesutarus dėl darbo, jo buvęs uosto vadovas ėmėsi ieškoti savarankiškai. Nuo liepos S.Dobilinskas dirba privačioje kompanijoje „Kelių remonto grupė“. Jis – bendrovės plėtros direktorius.

„Pagrindinė įmonės veikla – statyba. Vienas svarbesnių objektų buvo Kauno oro uosto pakilimo ir nusileidimo tako rekonstrukcija. Mano darbas yra Klaipėdos regione. Ieškau konkursų, kuriuose galėtume dalyvauti, dairausi kitų naujų užsakymų“, – apie naują savo veiklą pasakojo S.Dobilinskas.

Paklaustas, kaip per krizę, kai uostamiestyje nedarbas vis auga, pavyko įsidarbinti, pašnekovas buvo atviras. Bendrovės, kurioje jis pradėjo dirbti, akcininkai yra pažįstami žmonės.

„Be to, manau, jog kai ką nors išmanai, be darbo nelieki. Vasarą be jo dar galėjau kentėti, bet vėliau jau būtų buvę nuobodu“, – kalbėjo S.Dobilinskas.

Buvęs uosto vadovas pagal specialybę yra kelių inžinierius.

Išvyko į Vilnių

Šiais metais buvo „išvalyti“ beveik visi Susisiekimo ministerijai pavaldžių uostamiesčio įmonių vadovaujami postai. Tačiau iš darbo išprašyti vyrai Darbo biržos durų nevarstė.

Spalį iš pareigų šalių susitarimu pasitraukė ir Smiltynės perkėlos bendrovės generalinis direktorius Algirdas Žukauskas. Jis tikino, kad be darbo nesėdėjo nė dienos. Kaip pavyko taip greitai įsidarbinti?

„Kai turi sugebėjimų, rasti darbą nesunku“, – įsitikinęs A.Žukauskas.

Jis šiuo metu dirba valstybinėje struktūroje Vilniuje. Tačiau nei darbovietės pavadinimo, nei savo pareigų neatskleidė. Tik prasitarė, jog naujasis jo darbas neturi nieko bendro su logistika, o pareigas gavo ne konkurso būdu. A.Žukauskas teigė, kad jo namai – Klaipėda, o į darbą Vilniuje važinėjasi.

Įsikūrė Mažeikiuose

Vos savaitę bedarbiu buvo iš pareigų spalį pasitraukęs Palangos tarptautinio oro uosto generalinis direktorius Leonas Kvietkauskas. Anksčiau viešai skelbta, kad darbą jis paliko savo noru, esą iš Susisiekimo ministerijos vadovų jokių priekaištų nebuvo sulaukęs. Paklaustas, ar tai tiesa, L.Kvietkauskas mįslingai atsakė, jog „čia kita tema“.

Nuo spalio 12 dienos jis vadovauja Mažeikių autobusų parko bendrovei, kurios savininkė – Mažeikių rajono savivaldybė.

„Gyvenimas priverčia keistis. Jei pasitraukiau iš darbo ir išsikrausčiau iš Palangos, vadinasi, tai lėmė šeimyninės aplinkybės. Žinojau, kad išeisiu iš darbo oro uoste, todėl dar iki parašant pareiškimą ieškojau naujų galimybių“, – neslėpė L.Kvietkauskas. Jis konkurse dėl Mažeikių autobusų parko direktoriaus pareigų nurungė keturis pretendentus.

L.Kvietkauskas teigė, jog pokyčiai karjeroje sukėlė įtampą, tačiau naujajame darbe vyras jau baigia apsiprasti. „Toks darbas man nėra naujiena. Kai baigiau mokslus, gavau paskyrimą dirbti Panevėžio autobusų parke. Ten dirbau aštuonerius metus“, – savo patirtį atskleidė L.Kvietkauskas.

Neapsisprendžia, ką dirbti

Rugsėjį iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros direktoriaus pareigų atleistas Algirdas Kamarauskas kol kas mėgaujasi atostogomis ir pradėti naujų darbų neskuba.

Jis teismui yra apskundęs uosto generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo įsakymą atleisti iš pareigų ir reikalauja būti grąžintas į ankstesnes pareigas.

Paklaustas, ar naujo darbo neieško, nes laukia teismo sprendimo ir galimo sugrąžinimo į uostą, A.Kamarauskas tikino, kad įsidarbins kur kas anksčiau.

„Greičiausiai nelauksiu teismo sprendimo, nes nežinia, kada jis bus priimtas. Manau, jog pats ieškosiu naujo darbo. Esu gavęs ne vieną pasiūlymą, bet dar neapsisprendžiau, kurį priimti“, – dėstė A.Kamarauskas.

Pasirinko dėl įdomumo

Krizės akivaizdoje žinomiems klaipėdiečiams darbo pasiūlymai, matyt, pilasi tarsi iš gausybės rago, nes kai kurie jų sugebėjo vieną darbą iškeisti į geresnį.

Taip pasielgė buvęs Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius. Jam iš šių pareigų teko pasitraukti pernai gruodį, po Seimo rinkimų. Netrukus buvęs valdininkas įsidarbino bendrovės „Klaipėdos regiono keliai“ Vidaus audito skyriaus specialistu. Tačiau spalį jis šias pareigas paliko.

„Susirado kitą darbą ir išėjo. Atvirai pasakius, net nepaklausiau, kur jis dirbs“, – apie buvusį pavaldinį kalbėjo „Klaipėdos regiono kelių“ generalinis direktorius Petras Kaučikas.

Pats V.Rinkevičius teigė, kad dirba privačioje bendrovėje. Tačiau apie naujas pareigas nebuvo linkęs atvirai pasakoti. „Dirbu prie projekų. Kokių? Energetinių. Visi ieško, kur geriau. Aš šį darbą pasirinkau, nes jis yra įdomesnis“, – tvirtino V.Rinkevičius.

Vadovauja katedrai

Buvusi jo pavaduotoja Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje Raisa Minčinauskienė taip pat nesėdi be darbo.

Vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį įgijusi moteris šiuo metu dirba Vakarų Lietuvos verslo kolegijoje. Ji – Ekonomikos katedros vedėja.

Šiai kolegijai vadovauja R.Minčinauskienės bendrapartietė Angelė Lileikienė. Moterys 2007 metais kartu dalyvavo rinkimuose į Klaipėdos miesto tarybą. R.Minčinauskienė buvo Valstiečių liaudininkų partijos sąrašo lyderė, o A.Lileikienė įrašyta septintuoju numeriu.

Sėkmė aplankė ne visus

Į šios kadencijos Seimą neišrinkti ar rinkimuose nedalyvavę anksčiau jame dirbę klaipėdiečiai parlamentarai taip pat nesėdi be darbo. Tačiau vieniems jį sekėsi rasti lengvai, o kitiems teko gerokai pavargti.

Patekti į Seimą noru nebedegė, todėl ir rinkimuose nedalyvavo Antanas Bosas bei Vaclavas Stankevičius. Buvę parlamentarai, pasibaigus jų kadencijai, netrukus pradėjo naują veiklą.

A.Bosas vėl stojo prie Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos vairo.

V.Stankevičius pasirinko diplomato kelią. Jis tapo generaliniu Lietuvos Respublikos konsulu Kaliningrade.

Rinkimuose į Seimą dalyvavusiai, tačiau nesėkmę juose patyrusiai klaipėdietei Aldonai Staponkienei taip pat nereikėjo ilgai vargti ieškant naujo pragyvenimo šaltinio. Moteris džiaugėsi iškart gavusi juristės darbą sėkmingai dirbančioje jūrų krovinių kompanijoje „Bega“.

Už Seimo slenksčio likusiam, ne vieną kadenciją jame praleidusiam klaipėdiečiui Vytautui Čepui teko gerokai nusileisti ant žemės. Nors jis vylėsi, kad po nesėkmingų rinkimų sulauks kvietimų dirbti garbingus ir pelningus darbus, tokių pasiūlymo nebuvo. Todėl V.Čepas grįžo į Klaipėdos universitetą dėstyti psichologijos. Buvęs parlamentaras neslėpė, kad darbas nėra pelningas - iš algos vos pavyksta sumokėti mokesčius.   

Papildyta:

Pavaduotoja - ne bedarbė

Kovo mėnesį iš darbo pasiprašiusi atleidžiama ir miesto tarybos pritarimo sulaukusi jau buvusi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Paulauskienė valstybės tarnyboje dar kartą neįsidarbino.

Moteris pareiškimą išeiti iš darbo parašė todėl, kad būdama neblaivi vairavo automobilį ir Palangoje atsitrenkė į verslininko Bronislovo Lubio namo tvorą. Ji dar buvo įtariama tuo, jog bandė papirkti į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus.

Po šio skandalo ji pasiprašė atleidžiama iš darbo savivaldybės administracijoje ir sustabdė savo narystę Darbo partijoje.

Kovą miesto tarybos nariai patenkino jos pareiškimą. D.Paulauskienei buvo išmokėta ir keliolikos tūkstančių litų išeitinė kompensacija.

Dabar D.Paulauskienė, portalo šaltinių teigimu, dirba privačioje sostinės bendrovėje, kuri Klaipėdoje turi filialą. Bendrovės veikla, šaltinių teigimu, prekyba statybinėmis prekėmis.