Buvusi vadovė plaukia per bylų maratoną

Į darbą nebegrąžino

Žuvininkystės tarnybai gali tekti jai sumokėti ir delspinigius, ir 10 tūkst. eurų neturtinę žalą, ir teismo išlaidas. Galutinai tai paaiškės po papildomo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kur dalis bylos epizodų sugrąžinta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenurodė, kad I. Šidlauskienė būtų grąžinta į darbą Žuvininkystės tarnyboje, nors ji to reikalavo. Teisme laikytasi nuostatos, kad I. Šidlauskienė savo iniciatyva buvo pateikusi prašymą atleisti ją iš darbo. Vėliau teigta, kad buvo daromas spaudimas, bet teismas laikėsi nuostatos, kad kokie nors neteisėti Žuvininkystės tarnybos veiksmai darant spaudimą neįrodyti.

Aplinkybės tokios: Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2019 m. lapkritį pateikė pranešimą apie galima įtarimą, kai I.Šidlauskienė dirbo Žuvininkystės tarnybos vadove. I. Šidlauskienė tuo metu Žuvininkystės tarnyboje jau dirbo patarėja Žuvų išteklių atkūrimo skyriuje.

Praėjus kelioms dienoms po STT pranešimo jos darbo veikla Žuvininkystės tarnyboje buvo suspenduota iki to laiko, kol baigsis tyrimas. Vėliau ji skundėsi, kad kelerius metus buvo be darbo ir tai darė įtaką net sveikatai.

Vėliau jai buvo pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje, kur Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepą ją pripažino kalta, bet nuosprendis dar neįsiteisėjęs.

Žuvininkystės tarnybai gali tekti jai sumokėti ir delspinigius, ir 10 tūkst. eurų neturtinę žalą, ir teismo išlaidas.

Fiktyvus asmenų įdarbinimas

2015–2018 m. Žuvininkystės tarnybai vadovavusios I. Šidlauskienės bėdos prasidėjo 2017 m., kai tuometis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sumanė tarnybą iš Vilniaus perkelti į Klaipėdą. I. Šidlauskienei buvo pasiūlyta keltis į Klaipėdą, bet ji su tuo nesutiko. 2018 m. sausio 12 d. ji buvo atleista iš darbo.

2019 m. pradžioje Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad ji buvo atleista neteisėtai. Teismas priteisė jai 30 tūkst. eurų ir nurodė, kad buvusi direktorė turi būti grąžinta į darbą Žuvininkystės tarnyboje.

Žuvininkystės tarnyba jau buvo perkelta į Klaipėdą, todėl iš Vilniaus nenorėjusiai išvykti I.Šidlauskienei buvo pasiūlytos patarėjos pareigos šios tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriuje.

Neilgai dirbusi 2019 m. lapkritį ji buvo nušalinta nuo pareigų. STT pateikė pranešimą apie galimą įtarimą, kai ji dirbo Žuvininkystės tarnybos vadove.

Ji ir dar penki Žuvininkystės tarnybos darbuotojai kaltinti fiktyviu dviejų asmenų, kurie neva realiai nedirbo, o darbo užmokestį atiduodavo vadovybei, įdarbinimu.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepą kalta pripažino ir buvusią tarnybos direktorę I. Šidlauskienę. Teismas jai numatė laisvės atėmimą trejiems metams ir devyniems mėnesiams, jo vykdymą atidedant. Tai buvo negalutinis sprendimas, jis dar galėjo būti skundžiamas.

Pagal bylos aplinkybes matyti, kad pirmuoju smuiku fiktyviu asmenų įdarbinimo istorijoje grojo ne I. Šidlauskienė, o jos pavaduotojas Aidas Adomavičius, buvusios Finansų ir apskaitos, Teisės ir personalo skyrių vedėjos.

Gelbėjo Konstitucinis Teismas

Kai 2019 m. lapkritį I. Šidlauskienė buvo atleista ir iš patarėjos pareigų, nei Vilniaus administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. netenkino jos skundų dėl nušalinimo nuo pareigų. STT pažyma ir pradėtas tyrimas dėl fiktyvaus įdarbinimo greičiausiai buvo stiprus argumentas.

Viltis I. Šidlauskienei sužibo, kai Konstitucinis Teismas po jos individualaus kreipimosi 2021 m. pabaigoje pripažino, kad jai pritaikyta atleidimo tvarka prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Išryškinta konstitucinė nuostata, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“.

Po šio teismo sprendimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vėl grąžino nagrinėti bylą dėl jos atleidimo.

Teismų maratonas prasidėjo iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 10 d. atmetė I. Šidlauskienės skundą. Įtakos turėjo ir tai, kad Žuvininkystės tarnyba nurodė, jog už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. vasario 7 d. sumokėjo I. Šidlauskienei darbo užmokestį, delspinigius ir kompensaciją už atostogas. Tai ji padarė, kai Lietuvos Konstitucinis Teismas pripažino, kad atleidimo tvarka prieštaravo Konstitucijai, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. nurodė, kad nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas.