Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Marius Dobrovolskis pasakojo, kad šiokių tokių žingsnių istorinio pastato pritaikymui Klaipėdos apygardos teismams jau būta.

Anksčiau jau buvo minėta, kad pastatui atnaujinti ir pritaikyti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių teismų gyvenimui gali prireikti apie 11 mln. eurų. Kada ir kas juos skirs, kol kas galima tik spėlioti.

"Šiek tiek lėšų gauta, jos bus panaudotos projektavimo darbams. Tačiau tai yra labai maža dalis pinigų, reikalingų pastatui atnaujinti. Neslėpsiu, tai pinigai iš norvegiško fondo. Juos reikės įsisavinti per pusę metų", – kalbėjo teismo pirmininkas.

M. Dobrovolskis užsiminė apie porą milijonų eurų, kurių turėtų užtekti projektavimui. Tik tada, kai bus parengtas projektas, paaiškės ir visų darbų kaina.

Pastato perdavimo teismui ir jo atnaujinimo reikalais rūpinsis Nacionalinė teismų administracija ir Turto bankas.

Šiuo metu pastatas yra šio banko žinioje. Neabejojama, kad šiam itin brangiam projektui reikėtų ir valstybės investicijų, nes dabar įvardijama suma prilygsta per metus banko už parduodamą nekilnojamąjį turtą gaunamos sumos dydžiui.

Pastatas yra užkonservuotas. Po kelių gaisrų ir metalo vagių siautėjimo nuo seno statinio fasadų buvo nuimtos išorinės puošmenos ir dar labiau užsandarintos angos.

Pastaruoju metu pranešimų apie įsibrovimus į Jūros g. 1 esantį statinių kompleksą policijos komisariato budėtojai nebegauna.

Dar prieš didįjį Klaipėdos gaisrą 1854 m. buvo išskirtas plotas teismui pastatyti. Pirmasis pastatas buvo stačiakampio formos. 1862-aisiais teismo pastatas įgavo U formą.

Jame apsigyveno dalis teismo pareigūnų su šeimomis. 1887 m. statinių kompleksas įgijo dabartinį pavidalą.

Jame atsirado ne tik kalėjimo kompleksas, bet ir prižiūrėtojų šeimų gyvenimui skirtas priestatas, dirbtuvės kaliniams, įsikūrė kriminalinė policija. Šalia buvo pastatytas hipodromas, kuris išliko iki šių dienų.