Nors investuotojas antrojoje vandenvietėje ketinęs įkurti Mokslo ir technikos populiarinimo, kultūros ir laisvalaikio centrą, pasitraukė, uostamiesčio valdžia šios idėjos neatsisako. Miesto politikai nepritarė šios teritorijos pardavimui.

Antrosios vandenvietės likimą trečiadienį svarstė miesto tarybos kolegija. Ji turėjo apsispręsti, ar antrosios vandenvietės teritoriją palikti visuomenėms reikmėms, ar nustatyti komercinę jos paskirtį – leisti gyvenamąją statybą.

Priminta, kad buvo atsiradęs investuotojas – uostamiestyje veikianti Socialinių mokslų kolegija, kuri šioje teritorijoje ketino įkurti Mokslo ir technikos populiarinimo, kultūros ir laisvalaikio centrą.

Tačiau savo planų ji atsisakė ir susidomėjo sklypu kitoje vietoje.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė atkreipė dėmesį, kad, norint antrosios vandenvietės teritorijoje vykdyti veiklą reikia daug investicijų.

Vien teritorijos išvalymas atsieitų apie 2 mln. litų.

Pasak A.Velykienės, šio metu rengiamas teritorijos, į kurią patenka ir antroji vandenvietė, detalusis planas. Dėl to reikia nuspręsti, kokią paskirtį numatyti.

Tarybos kolegija nepritarė, kad šis sklypas būtų parduodamas ir jame būtų numatyta gyvenamoji statyba. Atkreiptas dėmesys, kad mieste yra taip daug teritorijų, kuriose ši numatyta, bet niekas nevyksta.

Tarp jų paminėtos buvusi „Trinyčių“ fabriko teritorija, prie Jono kalnelio.

Buvo siūlymų sujungti abu variantus – numatyti ir gyvenamąją statytiną ir centro įkūrimą. Tačiau paaiškinta, kad tą padaryti būtų sudėtinga.

Tarybos kolegija nusprendė antrosios vandenvietės teritorijoje turėtų būti kuriamas Mokslo ir technikos populiarinimo, kultūros ir laisvalaikio centras, tačiau pabrėžė, kad įgyvendinti šios idėjos nereikia skubėti.

„Dykrų vystyti yra daug ir pigesnių“, – tvirtino vicemeras Artūras Šulcas.