Pastaraisiais mėnesiais KUL Akušerijos klinikos prof. dr. Linas Rovas pastebi, kad vis daugėja nėščiųjų ir gimdyvių, sergančių COVID-19. Iki šiol užfiksuota, kad 55 sirgo koronavirusu. „Neramina tai, kad paskutiniais mėnesiais beveik kiekvieną dieną ligoninės infekciniuose skyriuose gydomos koronavirusu sergančios nėščiosios, kurioms pasireiškia dusulys, karščiavimas. Ši situacia kelia didelį susirūpinimą. Vienintelė išeitis – vakcinos. Jei nėščiosios ir gimdyvės nori išvengti sveikatos problemų sau, vaisiui ir naujagimiui, drąsiai turėtų vakcinuotis. Jau yra surinkti apie kelis šimtus tūkstančių vakcinuotų nėščiųjų tyrimų išvadų duomenys, kurie rodo, kad po vakcinos nėra daugiau priešlaikinių gimdymų ar ankstyvų persileidimų, nenustatyta jokių sveikatos sutrikimų nei nėščiajai (daugiau nei nenėščiai moteriai), nei naujagimiui“, – situaciją apžvelgia Akušerijos klinikos vadovas.

– Iki šiol Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gimdė 55 koronavirusu sergančios moterys. Kokios buvo jų sveikatos būklės?

– Į ligoninę atvyksta vis daugiau koronavirusu sergančių nėščiųjų, kurioms pasireiškia karščiavimas, kosulys, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas (dusulys). Tokiu atveju ir nėščioji, ir vaisius patenka į didelį pavojų. Vaisius ir taip būna aplinkoje, kurioje mažesnis deguonies kiekis, o kai mama dėl plaučių komplikacijų negali gerai aprūpinti savo vaisiaus reikiamu deguonies kiekiu, jam iškyla didelė rizika.

„Jei nėščiosios ir gimdyvės nori išvengti sveikatos problemų sau, vaisiui ir naujagimiui, drąsiai turėtų vakcinuotis. Jau yra apie kelis šimtus tūkstančių vakcinuotų nėščiųjų tyrimų išvadų duomenys, kurie rodo, kad po vakcinos nėra daugiau priešlaikinių gimdymų ar ankstyvų persileidimų, nenustatyta jokių sveikatos sutrikimų nei nėščiajai (daugiau nei nenėščiai moteriai), nei naujagimiui“, – situaciją apžvelgia Akušerijos klinikos vadovas L.Rovas.

Buvo keletas atvejų, kai koronavirusu sergančių moterų nėštumus teko skubiai užbaigti. Gerai, kad šiais atvejais vaisius jau buvo išnešiotas. Turime ir pagimdžiusių moterų, sergančių koronavirusu ir išreikštais infekcijos simptomais.

Dviem gimdyvėms pasireiškė COVID-19 simptomai ir joms prireikė pailgintos hospitalizacijos bei intensyvaus gydymo. Naujagimiams koronaviruso infekcija nustatyta 0, 2 proc., mažiesiems nenustatyti jokie sveikatos sutrikimai.

– Galbūt pastebite, kada ir kur užsikrečia nėščiosios?

– Didžiajai daliai nėščiųjų, kurios susirgo koronavirusu, jau yra daugiau nei 30 nėštumo savaičių. Tai reiškia, kad jos į darbą jau neina – būna namuose, tad tikėtina, kad koronaviruso užkrato šaltinis yra artimoje aplinkoje.

Dažniausiai tai būna vadinamieji šeimyniniai atvejai: mamos užsikrečia nuo savo šeimos narių (dažniausiai vaiko). Rudenį, kai prasidėjo kontaktinis mokymas, nemažai moksleivių susirgo COVID-19, o tapę viruso nešiotojais – užkrėtė ir nėščias mamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad daugeliu infekcijų (vėjaraupiai, raudonuke, kokliušu, gripu ir t.t.) užsikrečia būtent artimoje aplinkoje, dažniausiai nuo vaikų. Ši problema yra praktiškai išspręsta taikant nėščiųjų skiepijimą, jei tai nebuvo atlikta iki nėštumo. Tikėtina, kad tokios pat taktikos reikės laikytis ir dėl COVID-19.

– Ar COVID-19 virusas yra pavojingesnis nėščiai moteriai?

– Nėštumo metu moters organizme vyksta labai daug fiziologinių pokyčių. Pagrindinis krūvis tenka kardiovaskulinei bei kvėpavimo sistemoms, kurias labai veikia COVID-19 komplikacijos. Net sveikos nėščiosios (nėra nutukimo, aukšto kraujo spaudimo, gestacinio diabeto ir kt.) kardiovaskulinei ir kvėpavimo sitemoms tenka dideli krūviai, o toms, kurioms jau yra pasireiškusios chroniškos ligos, užsikrėtus koronavirusu, gali kilti (ir kyla) didelių sveikatos problemų tiek moteriai, tiek vaisiui. Tai gali net baigtis kurio nors žūtimi. COVID-19 taip pat turi stiprų neigiamą poveikį ir kraujotakos sistemai. Kadangi kraujagyslės yra visame žmogaus organizme, tad ir žala būna poliorganinė (paliečia visus nėščiosios organus).

Užsikrėtusi mama infekciją dar negimusiam vaikui perduoda tik išimtiniais atvejais, dažniausiai tuomet, kai mama serga itin sunkia ligos forma.

Ar galima skiepyti nėščiąsias?

– Ne tik galima, bet ir reikia. Nevardysiu visų jau atliktų tyrimų ir mokslinių straipsnių. Tačiau pasaky-siu aiškiai ir kaip praktikas, ir kaip teoretikas: nėščios moterys turi būti vakcinuojamos. Jau yra surinkti apie kelis šimtus tūkstančių vakcinuotų nėščiųjų tyrimu išvadų duomenys. Išvados yra tokios: nenustatyta, kad po vakcinos yra daugiau priešlaikinių gimdymų ar ankstyvų persileidimų, nenustatyta jokių sveikatos sutrikimų nei nėščiajai (daugiau nei nenėščiai moteriai), nei naujagimiui.

Nėštumo metu antikūnai pereina per placentą ir suteikia apsauga ir vaisiui, vėliau naujagimiui. Tik dar nėra aišku, kiek ilgai ta apsauga naujagimiui išlieka. Taip pat ir su maitinančia mama: jeigu moteris pasiskiepija žindymo laikotarpyje, antikūnai su pienu patenka naujagimiui bei suteikia jam apsaugą nuo COVID-19.

Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad jei nėščiosios ir gimdyvės nori išvengti sveikatos problemų sau, vaisiui ir naujagimiui, drąsiai turėtų vakcinuotis. Geriausia, kad tai būtų padaryta iki nėštumo, tačiau skiepytis neabejotinai rekomenduoju ir nėštumo metu.

Labiausiai patartina skiepytis nėštumo laikotarpiu nuo 10 iki 28 nėštumo savaitės. Nes, remdamasis medicinos literatūros duomenimis ir mano praktikos patirtimi, kai stebiu KUL kovidiniuose skyriuose pacientes, pastebėjau, kad pagrindinės koronaviruso komplikacijos moterims pasireiškia po 30 savaitės. Kadangi kuo didesnis nėštumas, tuo labiau yra apkraunama kardiovaskulinė ir kvėpavimo sistemos, todėl COVID-19 infekcija tampa pavojingesne.

Mielos moterys, būkite sąmoningos, saugokite save, vaisių, naujagimį bei savo artimųjų ir medikų sveikatą.

Mes, medikai, kad ir kaip sunku šiuo metu, dedame ir dėsime visas pastangas, kad mamos ir naujagimio arba nėščios moters, kuri susirgo koronavirusu ir jai pasireiškė simptomai, gydymas būtų sklandus. Bet manau, atėjo laikas nebeleisti šiam procesui plėstis ir pereiti į nekontroliuojamą situaciją su galbūt blogomis išeitimis.