Architektų pristatytas dviračių tako Danės krantinėje techninis projektas nustebino užmojais. Tačiau jį nutiesti prognozuojama po dešimtmečio.

Takas – ir riedutininkams

Įvairiais patogumais aprūpintas dviračių takas eis Danės krantu nuo Biržos tilto iki Palangos kelio Klaipėdos ribose.
Iki Liepų gatvės tilto būsimas kelias eis dešiniąja Danės puse, likusi tako dalis vingiuos kairiuoju upės krantu.

Paraleliai bus tiesiamas ir pėsčiųjų takas. Abu keliai bus atskirti žaliąja juosta, kurios plotis svyruos nuo 60 centimetrų iki 10 metrų.

Bendrovės "Pamario projektai" vadovas Romas Gailius teigė, jog dviračių tako trasa buvo projektuojama taip, kad būtų optimaliai išnaudotas ne tik kraštovaizdis, bet ir jau esantis dviračių takų tinklas.

Nauju dviračių taku galės džiaugtis ir riedutininkai – didžioji dalis jo bus asfaltuota, tik nuo senamiesčio iki Jono kalnelio takas bus išklotas stambiomis granito plokštėmis, įrėmintomis mažomis trinkelėmis.

Apšvietimas – ne tik saugumui

Planuojama, jog iš viso senamiestį ir šiaurinę miesto dalį sujungs 12 kilometrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių takai.

Apskaičiuota, jog takų tiesimas dabartinėmis kainomis atsieitų 22 milijonus litų.
Žadama, jog takas galėtų turėti ir kitų privalumų: įvairaus dydžio poilsio aikštelių su suoliukais, šiukšliadėžėmis, dviračių stovais, stalais ir netgi pavėsinėmis, o per Klaipėdos universiteto botanikos sodą vingiuojanti atkarpa turės net kilometro apsauginę tvorelę su varteliais – taip būtų  apsaugoti reti augalai.

Norima ir apšviesti visą 12 kilometrų ruožą. Anot projektuotojų, tai ilgainiui tik skatintų rekreaciją, galbūt takai ir dviračiai galėtų tapti alternatyva kitam transportui – žmonės priprastų saugiais apšviestais keliais kasdien važiuoti į darbą.

Abejojama dėl patogumų

Tačiau kai kuriems savivaldybės nariams iškilo abejonių dėl šių patogumų.
Diskusijų sukėlė viso tako apšvietimas, kuris miestui kainuotų milijonus litų.
Anot mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, ne visose kelio ruožuose reikia apšvietimo – naktimis niekas nesivažinėja, o kai kurios atkarpos yra gerokai nutolusios nuo gyvenamųjų pastatų, tad pėstieji vakarais irgi nevaikščios.

Abejonių kėlė ir planuojamos poilsio aikštelės su tentinėmis pavėsinėmis – manoma, jog jos ilgai neišsilaikytų. Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Saulius Ružinskas taip pat suabejojo kai kuriais sprendiniais.

"Projektą vertinu dvejopai. Labai gerai, kai yra projektuojami dviračių takai, nors, kita vertus, galima buvo išspręsti viską pigiau, ypač tose vietose, kur takai eina gamtoje. Daugiau pinigų liktų kitiems miesto takams, kurie dabar aktualiausi dviratininkams, nes ten daug neišspręstų problemų", – samprotavo S.Ružinskas.

Mero pavaduotoja prognozavo, jog klaipėdiečiai naujuoju taku galės pasivažinėti gal po dešimties metų. Ilgiausiai turėtų trukti reikalingų milijonų paieškos.