Lauks ir miestiečių siūlymų

Miesto taryba vakar sprendė, ar pritarti Danės krantinių rekonstrukcijai nuo Biržos iki būsimo Bastionų tilto vienoje upės pusėje ir čia esančio skvero su fontanais sutvarkymui.

Šios erdvės prikėlimas naujam gyvenimui taptų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio simboliu.

Skaičiuojama, kad darbams reikėtų 4,1 mln. eurų. Didžiąją dalį sumos tikimasi gauti iš ES, o mažesne miestui tektų prisidėti pačiam. Numatoma, kad realūs darbai startuotų 2018-aisiais.

Šis projektas įtrauktas į Integruotų investicijų teritorijos vystymo programą, kuriai miesto taryba jau yra pritarusi. Žalią šviesą jam yra davusi ir Vidaus reikalų ministerija.

Svarstant klausimą, kilo aštrios diskusijos. Tarybos narei Ninai Puteikienei užkliuvo, kodėl skvero ir krantinių atnaujinimo projektas nėra suderintas su visuomene.

Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė aiškino, kad techninis projektas dar nėra parengtas. Dar vyksta viešųjų pirkimų procedūros.

"Išrinksime nugalėtoją, pasirašysime sutartį. Tada pasiūlymas bus pristatytas visuomenei. Miestiečiai galės teikti savo pastabas. Bus įvertinti visi siūlymai", – komentavo vedėja.

Per daug pompastikos?

Tarybos narys Arūnas Barbšys abejojo, ar šis projektas tinkamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui įamžinti.

Pasak politiko, Klaipėdoje tvarkoma ne viena viešoji erdvė, ar tikrai būtent Danės skvero atnaujinimą reikia dedikuoti tai progai.

"Atgimimo aikštė tikrai būtų objektas, kuris vertas minėjimo. Danės skveras – nemanau. Neįtikina, kad verta. Jei jau taip, gal reikėtų svarstyti, kad jam būtų suteiktas Vasario 16-osios pavadinimas. Dabar žmonės nelabai supranta, kur tas Danės skveras. Aplink jų daug. Sutvarkyti, sutvarkysime, bet gal nereikia tiek pompastikos. Juolab kad darbai tik startuos 2018-aisiais", – dėstė tarybos narys.

A.Barbšiui rekomenduota pateikti savo siūlymą pateikti Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų Klaipėdos mieste suteikimo komisijai.

A.Barbšys taip pat domėjosi, ar bus įgyvendinami ir kiti projektai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

E.Jurkevičienė atkreipė dėmesį, kad Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti renginiai šalyje vyks iki 2020 metų. Projektą bus spėta įgyvendinti per šį laiką.

Siūlė sekti įvykius

N.Puteikienė taip pat domėjosi, kodėl atnaujinant erdves nėra skelbiami projektų konkursai, kad visuomenė galėtų pasirinkti iš kelių.

E.Jurkevičienė aiškino, kad pasirinktas pirkimas, atsižvelgiant į ekonominį naudingumą. Šis būdas yra pasiteisinęs. Iš pradžių viską vertina ekspertai, vėliau išklausoma visuomenės nuomonė.

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas akcentavo, kad šis projektas yra pasiūlytas bendruomenės, o ne sugalvotas valdininkų.

"Tai vienintelis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui skirtas projektas Klaipėdoje. Valstybė lėšų šios progos renginiams neskyrė. Didžioji jų dalis atiteko Vilniui. Klaipėdai – nieko", – atkreipė dėmesį vicemeras.

Tarybos narys Algirdas Grublys priminė, kad prieš porą metų svarstyta, kaip paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Klaipėdoje.

"Diskutuota, kur tai padaryti – universiteto teritorijoje, Danės skvere ar pietinėje dalyje. Visi buvo sukviesti į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų. Dalyvavo apie 50 žmonių ir diskutavo, kurį projektą pasirinkti. Vėliau pateikti du. Vėl prašyta rinktis. Vyko diskusija. Tad nereikia šaukti, jog sprendimas nesuderintas su visuomene. Reikia sekti įvykius", – pabrėžė politikas.

Visur spėti negali

Tarybos narys Vygantas Vareikis akcentavo, kad projektą svarstė ekspertų grupė, kuri taip pat yra Klaipėdos bendruomenės dalis. Į ją įtraukti ir kultūros atstovai, ir architektai, ir kiti specialistai.

"Visuomenė į projekto svarstymą turi teisę įsijungti, kai bus pateikta vizualizacija. Nemanau, kad tai problema. Kai pagalvoji, kas ta nuolat minima jūsų bendruomenė, prisimenu tą žmogų, kuris plakatais nešinas vaikšto aplink, meluoja ir šmeižia, gudriai apsimetęs. Kas bus, jei tokioms bendruomenėms leisime svarstyti? Pakvieskime, kai statysime 12 aukštų pastatą. Tegul padiskutuoja apie pamatus, medžiagų įtempimą, konstrukcinius sprendimus. Tokios bendruomenės užsiima tik demagogija", – į N.Puteikienės pastebėjimą atsakė V.Vareikis.

Tarybos narys Vytautas Čepas atkreipė dėmesį, kad, visuomenei pristatant kokį projektą, visada ateina tie patys žmonės, kurie kalba tuos pačius dalykus.

"Ar visuomenės nuomonė turi būti lemiama? Ji gali pasisakyti statyti ar ne, bet jau ir čia atsiranda problemų. Gyvenantieji arti rėkia, kad nereikia, o kiti tyli. Konkrečius konstrukcinius, architektūrinius sprendimas turi priimti specialistai. Visuomenės reikia atsiklausti neperžengiant sveiko proto ribų. Jei ji pradės projektuoti pastatus, bus nesąmonė. Visuomenė visur dalyvauti negali, nes yra užimta – kuria gėrį, valstybę, uždirba pinigus. Projektuoti turi specialistai", – dėstė politikas.

Tarybos narys Tomas Meškinis tvirtino, kad dauguma projektų pristatymų organizuojami darbo metu, tad didžioji dalis visuomenės negali ateiti. Jo nuomone, telkiant bendruomenę į pagalbą galima pasikviesti seniūnaičius.