Dangės upės žadinimo užmojai

Nepaisant siaučiančio viruso, Dangės upės reikalams pastaruoju metu skiriama daugiau dėmesio nei kada nors anksčiau.

Įvairiausi siūlymai

Baigiantis 2020 m. tapo visiškai aišku, kad laivyba Dangės upėje Lietuvos valdžia nesirūpins. Ši upė neįtraukta į valstybinių vidaus vandens kelių sąrašą, neperduota Vidaus vandens kelių direkcijai. Dangės upe 12,5 kilometro atkarpose iki Palangos kelio visais aspektais teks rūpintis Klaipėdos miesto savivaldybei, o toliau aukštupyje – Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybėms per kurių teritorijas teka upė.

Atsižvelgus į praėjusių metų plaukiojimo Dangės upe duomenis ir išsakytas problemines pastabas, įvairių upės naudotojų, jos saugotojų, entuziastų, laivybos specialistų pastebėjimus, Jūrinės kultūros koordinacinė taryba, parengė siūlymus, ką galima būtų padaryti Dangės upėje iki 2022 m., kad veikla joje suaktyvėtų.

Susidarė 17 punktų siūlymų. Jie apima švartavimo saugumą prie Dangės krantinių, upės valymą, aplinkosauginę priežiūrą, slipų, keleivių įsodinimo ir žuvų iškrovimo vietų įrengimą, laivybos kelio ženklinimą, laivybos taisyk- lių ir kontrolės sistemos sukūrimą, Dangės upės ir kitų savivaldybės vandenų administravimą, turistinio laivybos maršruto iš miesto centro iki Botanikos sodo paleidimą.

Irkluotojai nori kompromiso

Atskiro požiūrio reikalaujanti sritis yra laivybos intensyvumas Dangėje tolyn į aukštupį nuo Biržos tilto atkarpoje iki Liepų gatvės tilto. Šioje vietoje vyksta intensyvios Klaipėdos irklavimo mokyklos irkluotojų treniruotės. Šioje mokykloje, kur neseniai atidaryta nauja bazė, dirba 12 trenerių, yra per 200 irkluotojų. Todėl vykdant intensyvesnę laivybą reikėtų ieškoti kompromisų, kad nenukentėtų irkluotojų saugumas.

Sprendimas: iki šiol Dangės upės reikalais rūpinęsis jos administratorius Deivis Bilkštis nebebus vienas. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Dėl to VšĮ „Klaipėdos irklavimo centras“ direktorius Liudvikas Albertas Mileška pasiūlė ateityje labiau kontroliuoti laivybą atkarpoje į aukštupį už Biržos tilto, iš Dangės upės į Malūno tvenkinį bei Jono kalnelio vandens akvatoriją, iškelti vandens dviratininkus, Dangėje projektuojant ir įrengiant katerių švartavimosi uostelius, numatyti ir įrengti atskiras įplaukimo įlankėles, kad kai kur nosimi švartuojami iki 10 metrų laivai neužgriozdintų upės.

Problemiška vieta Dangės upėje išlieka ir įrengtos kelios nelegalios pramoginių laivų švartavimo vietos prie geležinkelio tilto per Dangę. Iš vienos pusės, nelegalaus uostelio čia lyg ir neturėtų būti. Savivaldybė yra pasižadėjusi jį likviduoti arba sudaryti sąlygas įteisinti. Tačiau, kita vertus, nedideliems laiveliams švartuoti Klaipėdoje ir taip stokojama vietų, geriausias pavyzdys yra tai, kad nesugebama surasti tinkamos vietos žmones į Smiltynę plukdantiems laiveliams.

Reikia rūpintis visa upe

Visuomenininkė Dalia Žukienė teigė, kad apie tas problemas, kurios sudėliotos pasiūlymuose, kalbama jau maždaug 10 metų. Kodėl Klaipėdos miesto savivaldybė neatlieka darbų, kad Dangės upė taptų svarbia turizmo traukos vieta, būtų reikšminga visuomenei?

„Savivaldybėje kokie 5–6 skyriai užsiima Dangės upės reikalais, bet, kaip tokiais atvejais būna, kai daug auklių, vaikas yra be galvos“, – pastebėjo D.Žukienė.

Ji teigė vasarą stebinti Dangės upę vos ne kasdien. Kokie laiveliai gali ja plaukioti, jei teršalų maitinamoje upėje žolės auga lyg ant mielių. Tarp Panevėžio gatvės ir Tauralaukio tilto liko gal 5–6 metrų pločio vagelė upės centre, kur neužžėlė žolės. Prie apžėlusio kranto laiveliams neįmanoma sustoti.

Ji nustebo sužinojusi, kad šiuo metu atliekama Dangės upės poveikio aplinkai studija. Anot D.Žukienės, tokia studija jau buvusi daryta 2016 metais. D.Žukienė mano, kad turi būti rūpinamasi ne vien Dangės upe, bet visu Dangės-Akmenos upės baseinu tiek Klaipėdos, tiek Kretingos rajono ribose. Ji siūlė kiek galima aktyviau imtis spręsti Dangės – Akmenos upės problemas, pirmiausia aplinkosaugines, per Klaipėdos regiono plėtros tarybą, kurios pirmininkas yra Klaipėdos miesto meras.

Problema: ši vieta laikoma lyg ir nelegalia prieplauka, tačiau tuo pat metu kyla klausimas, kur Klaipėdoje laikyti nedidelius katerius. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Reikalai juda per lėtai

Klaipėdos miesto vicemeras Arūnas Barbšys, kuris yra ir Klaipėdos miesto Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos prie miesto tarybos pirmininkas, teigė, kad 5–6 savivaldybės skyriai Dangės upe rūpinasi priebėgomis, nes jie turi daugybę kitų darbų.

Taip pat jis sutiko, kad Dangės upės įveiklinimo reikalai juda per lėtai.

A.Barbšys, pripažinęs, kad pats mėgsta plaukioti laiveliais, teigė, kad Dangės upė turi būti gyva, joje turi „skambėti“ laivai. Daug vilčių siejama su „Klaipėdos energijos“ teritorijos konversija. Jos teritorija prieina prie Dangės upės ir ateityje prie „Klaipėdos energijos“ galėtų būti laivų švartavimo vietos.

Pagal 2007 m. rengtą studiją Dangės upėje yra numatyti ir dar bent 4–5 uosteliai. Vienas iš jų – didelis, prie Joniškės gatvės. Šiuo metu šių uostelių statyba yra beveik palaidota, nes neatsiranda nė vieno koncesininko, kuris investuotų pinigus.

A.Barbšys sutiko, kad Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos iškelti pasiūlymai yra svarbūs, nors kai kurie ir diskutuotini, kai kurie mažiau aktualūs. Jis nenorėjo sutikti su teiginiu, kad Dangės upė yra nuolat teršiama. Jam kyla klausimų ir dėl vandens dviračių iškeldinimo iš Dangės upės į kitus telkinius. Taip pat – ar tikslinga riboti plūduriuojančių kavinių įrengimą ant Dangės upės.

Kur iškrauti žuvis?

Atskiras klausimas yra dėl žuvų iškrovimo vietos įrengimo su dėžių iškėlimo gerve. Žvejų atstovas Mindaugas Rimeikis pastebėjo, kad problema nesprendžiama ilgiau nei dešimtmetį.

A.Barbšio teigimu, vieta žuvų iškrovimui galėtų būti prie Pilies tilto, šalia buvusios senosios Smiltynės perkėlos pastato. Iškrovimo vieta su gerve čia galėtų būti įrengta Žuvininkystės fondo lėšomis. Problema, kad nebaigtos spręsti Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės valdymo ir finansavimo problemos.

Žuvų iškrovimo vietos problemas A.Barbšys pažadėjo apsvarstyti ir netrukus vyksiančiame susitikime su Dangės upės koncesininku – Kruizinio terminalo bendrovės administracija.

O.Mariničius žino, ką daryti

Daug vilčių dėl Dangės upės įveiklinimo yra siejama su Dangės upės kuravimą vykdančios viešosios įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pakeitimu. Juo nuo praėjusių metų gruodžio tapo buvęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų vienas iš vadovų, taip pat savivaldybės administracijoje dirbęs Olegas Mariničius.

Iki šiol šioje įstaigoje Dangės upės reikalais rūpinosi Deivis Bilkštis. Šiuo metu strateginiais Dangės upės reikalais pavesta rūpintis ir įstaigos direktoriaus pavaduotojui Aleksandrui Siakki.

O.Mariničiaus teigimu, kitais metais žadama Dangę valyti. Su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kalbamasi, kad ji išmatuotų upės gylį. Išvalius upę, bent dalį jos iki Botanikos sodo, būtų sudėti navigaciniai ženklai ir leista laivams plaukioti. Ta upės dalis, kuri nebūtų sutvarkyta, būtų paskelbta nenaudojama.

„Dangės upė negali būti Klaipėdos miesto prioritetas Nr.1, bet ji negali būti ir paskutinis. Tikimės, kad bus numatyta pinigų, atliksime kai kuriuos darbus iš vidinių resursų ir judėsime į priekį“, – tikino O.Mariničius.

Jo teigimu, būtų visai realu, kad 2022 m. atsirastų vienas turistinis maršrutas upe iki Botanikos sodo. Tik klausimas, kokios ten krantinės, ar pavyks prie jų pastatyti pontonines prieplaukas.

Municipalinio uosto vizija

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas Petras Bekėža pastebėjo, kad Dangės upėje, „Memelio mieste“ ir buvusioje Klaipėdos laivų remonto teritorijoje miestas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos perims krantines. Tuomet iškils platesnis viso vandens ūkio administravimo klausimas.

Turėtų būti kuriama atskira Klaipėdos miesto vidaus vandenų municipalinio uosto administracija su kapitonu, lėšomis.

Jai galėtų pereiti ir tos funkcijos, kurias dabar vykdo Dangės upės ir Pilies uosto koncesininkas, nuomojantis krantines iš savivaldybės

A.Barbšys teigė, kad Klaipėdos miesto valdančiosios daugumos koalicinėje sutartyje yra numatyta įsteigti Dangės upės administravimo organizaciją.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ užsakymu net atlikta studija, kuri dar nepristatyta Klaipėdos miesto tarybai.

Anot A.Barbšio, vienas iš sprendimų galėtų būti, kad „Klaipėdos paplūdimių“ įstaigoje būtų plėtojamas padalinys arba iš jo sukurtas atskiras juridinis vienetas, kuris imtųsi geriau administruoti Klaipėdos municipalinį uostą. Jis būtų ne tik vandens kelio, kaip dabar, bet ir uostelių valdytojas, rūpintųsi visos in- frastruktūros plėt



NAUJAUSI KOMENTARAI

GGG

GGG portretas
Pirmiausia pramonę patraukit nuo upės...

Tai bent

Tai bent portretas
Tokią upę Klaipėda turi, o nieko nedaro.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių