Procesas dar nesibaigė

Šiuo metu šių juridinių asmenų ginčas dar tebėra analizuojamas Lietuvos apeliaciniame teisme. Čia vis atidėliojamas sprendimo priėmimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo.

Ieškovu arba apeliantu yra Danijos kompanija „Rohde Nielsen“. Tai reiškia, kad ankstesni teismų sprendimai jai nebuvo palankūs. Ir iš tiesų, „Rohde Nielsen“ pralaimėjo bylą Klaipėdos apygardos teisme.

„Rohde Nielsen“ dar 2020 m. pabaigoje pasirašė 16,2 mln. eurų vertės sutartį su Uosto direkcija dėl uosto akvatorijos gilinimo iki 15 m. 2022 m. kovą Uosto direkcija ją vienašališkai nutraukė dėl darbų vėlavimo, nes gilinimas, kaip buvo numatyta sutartyje, nebuvo atliktas per 309 d. iki 2021 m. gruodžio 8-osios.

„Rohde Nielsen“ atstovai tikino, kad tuo metu, kai buvo nutraukinėjama sutartis, jie buvo atlikę 98 proc. numatytų darbų. Baigti darbus neva sutrukdžiusios oro sąlygos ir nepagrįstai ilgas darbų priėmimo procesas.

Nepaisant lyg ir atrodytų svarių danų kompanijos argumentų, Klaipėdos teismas ieškinį atmetė, nepriteisė ir daugiau nei 1 mln. eurų su 8 proc. palūkanomis reikalautos žalos atlyginimo.

Sprendimas ne danų naudai

Šiomis dienomis ne „Rohde Nielsen“ naudai Lietuvos aukščiausiame teisme užbaigtas dar vienas ginčas su Uosto direkcija.

Su uostą gilinusia danų kompanija „Rohde Nielsen“ Uosto direkcija turėjo gerokai daugiau teisinių ginčų nei su visais kitais gilintojais kartu sudėjus.

Lietuvos aukščiausiojo teismo atrankos kolegija 2023 m. rugsėjo 22 d. atsisakė priimti „Rohde Nielsen“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo. Tai reiškia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis turi įsigalioti. Ši nutartis numatė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nepažeidė Lietuvos teisės aktų, kai modifikavo viešųjų pirkimų būdu sudarytą rangos sutartį.

Taip pat konstatuota, kad priimti „Rohde Nielsen“ kasacinį skundą į Lietuvos aukščiausiąjį teismą nesą jokio pagrindo.

„Rohde Nielsen“ buvo laimėjusi viešąjį pirkimą ir pasirašiusi sutartį su Uosto direkcija dėl dugno valymo. Jo vertė buvo 4 mln. eurų. Vykstant infliacijai ir dėl kitų reikalų, „Rohde Nielsen“ reikalavo sutarties sumą padidinti 600 tūkst. eurų. Tai yra apie 24 proc., nes pabrangęs laivų kuras ir padidėjusios kitos išlaidos. Uosto direkcija buvo sutikusi perskaičiuoti kainą ir padidinti ją iki 16,5 proc. Šalims nesusitarus, ginčas persikėlė į teismus.

Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nusprendė, kad keisti sutarties sąlygas nesą pagrindo, nes rangovas privalėjęs iš anksto nusimatyti galimą riziką.

Dabar, kai Lietuvos aukščiausiojo teismo atrankos kolegija atsisakė priimti „Rohde Nielsen“ kasacinį skundą, liko nuostata, kad Uosto direkcija buvo teisi nedidinusi, o tiksliau nepadidinusi uosto dugno valymo rangos kainos.

„Rohde Nielsen“ buvo laimėjusi

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad Danijos kompanija „Rohde Nielsen“ daugelį metų buvo vienas iš svarbiausių Klaipėdos uosto gilinimo ir valymo partnerių.

Kitos svarbios Klaipėdos uosto gilinimo kompanijos buvo Nyderlandų „Van Oord Dredging and Marine Contractors“ ir Belgijos „Jan de Nul N.V.“. Nei su belgais, nei su olandais Klaipėdos uostas jokių teisinių ginčų neturėjo. Gilinimo darbai būdavo atliekami greitai ir kokybiškai, dažnai netgi greičiau, nei numatė sutartys.

Greitai ir kokybiškai daugelį metų dirbo ir „Rohde Nielsen“. Tik ji dažniau nei kitos kompanijos figūruodavo įvairiuose teisiniuose ginčuose.

„Rohde Nielsen“ buvo minima ir garsioje 2018 m. byloje, kur tuometė Arvydo Vaitkaus vadovaujama Uosto direkcija bylinėjosi su buvusiu Uosto direkcijos vadovu Eugenijumi Gentvilu. Byloje vienas iš epizodų buvo susijęs su „Rohde Nielsen“. Su ja Uosto direkcija buvo pasirašiusi sutartį dėl gilinimo darbų uosto įplaukos kanale ir Malkų įlankoje prie 144 krantinės.

Danai tikino, kad darbų kiekiai viršijo sutartyse numatytus kiekius, todėl prašė papildomai sumokėti. Danai su Uosto direkcijos siūlomais mažais įkainiais nesutiko. Vėliau per teismus jie už atliktus darbus prisiteisė didesnes sumas. Uosto direkcijai pradėjęs vadovauti A. Vaitkus kvalifikavo, kad dėl to valstybei buvusi padaryta 1,9 mln. eurų žala. Teismuose A. Vaitkaus vadovaujamai Uosto direkcijai jos nepavyko išsiieškoti iš buvusio vadovo E. Gentvilo.