Buvusių milicininkų pasirodymas

Šiuo metu Lietuvos Seime vyksta Užimtumo įstatymo ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ koregavimas. Jie griežtinami. Galbūt lėmė tai, kad į Lietuvą atvyko pernelyg daug baltarusių. Tarp jų neva yra ir tokių, kurie tarnavo Baltarusijos milicijoje ir bananais talžė prieš šios šalies prezidentu apsiskelbusį Aliaksandrą Lukašenką sukilusius žmones.

Milicininkai iš Baltarusijos ir Vidurinės Azijos šalių Lietuvoje dažniausiai įsidarbina sunkvežimių vairuotojais. Įprasta, kad tai yra autoritetingi žmonės, aplink juos buriasi jų tautiečiai. Jei buvę milicininkai ir nėra siunčiami specialiųjų tarnybų, kas yra didelė abejonė, jų buvimas Lietuvoje vis tiek gali kelti pavojų tuo atveju, jei vyktų kokie nors neramumai.

Tą pripažįsta ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji teigė, kad užsieniečių skaičius Lietuvoje auga, o tai sukuria iššūkių, susijusių su Lietuvos nacionaliniu saugumu. Ji pripažino, kad darbdaviai piktnaudžiauja migracijos sistema. Iš dalies ir dėl to ją siekiama griežtinti.

Siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus darbdaviams. Jie privalės turėti reikiamas licencijas, nebūti bausti už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą, taip pat privalės vykdyti veiklą, kuriai ir kviečia užsienietį. Siūloma griežtinti ir užsieniečių įdarbinimo sąlygas. Darbdaviai turės įdarbinti užsienietį visą darbo laiką.

Skirtinga pinigo vertė

Toliau bus daroma tai, kas palanku darbdaviams. Numatoma, kad ir toliau užsieniečių įdarbinimo skaičius Lietuvoje bus didinamas. Galbūt tempai kiek ir sumažės, nes įvedama riba, kad įdarbinimo kvotos kasmet negalės būti didesnės 1,4 proc. nei praėjusiais metais.

Tai reiškia, kad kasmet į Lietuvos darbo rinką galės įsilieti apie 40 tūkst. naujų užsieniečių. Apie pusę darbo migrantų į Lietuvą atvyksta dirbti vairuotojais. Jų atvykimas į Lietuvą yra naudingas darbdaviams, bet visiškai nenaudingas Lietuvos darbuotojams.

Milicininkai iš Baltarusijos ir Vidurinės Azijos šalių Lietuvoje dažniausiai įsidarbina sunkvežimių vairuotojais.

Užsienietis iš Vidurinės Azijos, Indijos, Pakistano ar netgi Baltarusijos per dieną sutinka dirbti už 30–50 eurų, skaičiuodami pagal savo šalies pragyvenimo lygį. O Lietuvos gyventojui ir 70–80 eurų per dieną yra maži pinigai, nes kainos smarkiai išaugo ir toliau auga.

Lietuvos valdžia atvėrė duris trečiųjų šalių darbo jėgai, bet nesukūrė sąlygų savo šalyje, kad vietos gyventojams būtų užtikrinti palankūs atlyginimai.

Daugelyje Lietuvos transporto įmonių trečiųjų šalių darbo jėgos įsiliejimas jau kelia įtampas. Pavardės nenorėjęs skelbti vienas Klaipėdos autotransporto įmonės vairuotojas teigė, kad dažnėja smulkių konfliktų, kyla įtampa tarp lietuvių ir užsieniečių, ypač iš Vidurinės Azijos šalių.

„Dažnai užsieniečiai numeta į patvorį paliktas netvarkingas priekabas, kurias po to tvarkyti tenka lietuviams. Būtinai ką nors pavogs iš kabinos, jei per išeigines jiems duoda važiuoti su tau priskirtu automobiliu“, – pasakojo vairuotojas.

Kiek palankiau lietuviai neva žiūrintys į kolegas vairuotojus iš Ukrainos dėl to, kad agresorius iš Rusijos bombarduoja jų šalį ir žmonėms nėra kur dėtis. Bet yra ir tokių, kurie tiesiai pasako: „Ko čia tas ukrainietis atvyko, tegul grįžta ginti savo šalį.“

Beveik nėra konfliktų su vairuotojais iš Indijos, Pakistano ir kitų buvusių Didžiosios Britanijos kolonijų šalių. Tiesiog retas Lietuvos vairuotojas moka anglų kalbą, negali su jais susikalbėti, todėl nekyla ir konfliktų. Vairuotojų iš tų egzotiškų šalių dar nėra daug, jie, gerai mokėdami anglų kalbą, ilgai Lietuvoje neužsibūna. Skundžiasi per šaltu klimatu, jiems neįprastu maistu.

Problemiškiausia uosto vieta

Lietuvos valdžios institucijose kol kas nekalbama apie tai, ar tikslinga darbo jėgos migrantams iš trečiųjų šalių, o ypač iš buvusio sovietinio lagerio, leisti lankytis Lietuvos strateginiuose objektuose.

Vienu iš tokių objektų yra Klaipėdos jūrų uostas. Į konteinerių terminalus darbo migrantai krovinių sunkvežimiais dar neveža, nes nesugebėtų įforminti dokumentų Malkų įlankos muitinės poste.

Daugiausia užsieniečių įvažiuoja į Centrinį Klaipėdos terminalą. Jei koks nors buvęs milicininkas ar jo bendras ką nors nelegalaus ar baisaus norėtų įvežti į šį terminalą, jis tą greičiausiai galėtų padaryti, nors po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV visuose oro ir jūrų uostuose veikia ISPS kodas.

Centrinio Klaipėdos terminalo vartai šiuo metu yra viena problemiškiausių uosto vietų, nes juose dažnai genda elektronika, įrengti trys nauji vartai jau gal metus, o gal mažiau neveikia. Dėl to prie vartų dažnai susidaro kamšatys.

Kamšačių kaltininkais galima laikyti ne tik nepatikimą elektroniką, bet ir Vidurinės Azijos vairuotojus. Jie sunkiau gaudosi elektroninėse sistemose, kai reikia įvesti du, kartais tris skaičius, jei automatiškai nori gauti įvažiavimo į uostą leidimą. Tai taip pat skatina įtampą ir galimus konfliktus tarp Lietuvos vairuotojų ir darbo jėgos migrantų iš svetur.

Diegtų visišką liberalizmą

Minėtas anoniminis vairuotojas teigė, kad tik tuomet, kai į Lietuvą plūstelėjo darbo jėgos migrantai iš svetimų šalių, jis supratęs, ką jautė Didžiosios Britanijos gyventojai, kai referendume balsavę už savo šalies išstojimą iš Europos Sąjungos. Viena pagrindinių tokio balsavimo priežasčių – pernelyg dideli migracijos mastai.

Lietuvai nereikėtų išstoti iš ES, nes į ją plūsta darbo migrantai ne iš ES šalių, o iš trečiojo pasaulio. Jų tiesiog galima neįsileisti, ir tiek. Kyla klausimas, kodėl Lietuvos valdžia, pripažindama darbo migracijos grėsmes, jų nepaiso ir toliau atveria duris pigiai darbo jėgai, tuo skriausdama savo šalies gyventojus. Jei Lietuvoje vairuotojų atlyginimai būtų tokio lygio, kokie yra Vokietijoje, Švedijoje ar Olandijoje, darbuotojų pas mus netrūktų. Žmonės sugrįžtų iš Vakarų Europos šalių.

Atlyginimai ir galėtų tokie būti, nes krovinio iš taško, tarkim, Ispanijoje į tašką Lietuvoje pervežimo įkainiai yra vienodi. Tai kodėl atlyginimai skiriasi 2–3 kartus? Atsakymas paprastas – todėl, kad Lietuvos valdžia pataikauja darbdaviams ir nemato savos šalies žmonių.

Pavyzdys yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri pasiūlė iš viso atsisakyti kvotų ir priimti darbo migrantų iš trečiųjų šalių tiek, kiek jų nurodys darbdaviai ir patvirtins Užimtumo tarnyba, kasmet sudaranti trūkstamų profesijų sąrašą.