Skyrė 3 mln. eurų

Nuo 2016-ųjų pradžios, kurie Klaipėdoje buvo paskelbti Darnaus judumo metais, siekta tobulinti judėjimo mieste galimybes.

Specialiame Darnaus judumo metų priemonių plane numatyti darbai neaplenkė viešojo transporto sektoriaus, dviratininkams, pėstiesiems, neįgaliesiems bei specialiųjų poreikių turintiems asmenims pritaikytos infrastruktūros, ekologiškų transporto priemonių populiarinimo ir pan.

Pasak miesto valdžios atstovų, apie 95 proc. visų numatytų darbų buvo įgyvendinti.

Iš viso šiemet atliktų darbų suma siekia daugiau nei 3 mln. eurų.

Dėmesys – ekologijai

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas atkreipė dėmesį, kad visos numatytos darbų kryptys – svarbios, tačiau, anot jo, minėtame plane būta ir uostamiesčiui iki šiol naujų priemonių.

Viena tokių – skatinimas naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis.

"Statydami aikštelę Pilies gatvėje, įrengėme elektromobilių įkrovos stoteles. Jų tinklą ateityje ketiname plėsti, taip pat diegti tai, kas reikalinga tam, kad būtų žengiami žingsniai ekologiško transporto link", – kalbėjo S.Budinas.

Tobulino dviračių infrastruktūrą

Darnaus judumo metais nemažai dėmesio sulaukė ir dviratininkai. Šiemet, įrengiant specialią nuovažą, buvo baigtas dviračių tako nuo Biržos tilto iki Tauralaukio viaduko projektas.

"Taip pat jau kitais metais pradėsime įrengti dviračių takus nuo Paryžiaus Komunos gatvės iki Jono kalnelio. Ruošiame ir techninį projektą nuo Tauralaukio iki Purmalių piliakalnio, kad būtų pratęstas šiuo metu įkurdintas takas iki pat Klaipėdos miesto ribos", – vardijo savivaldybės administracijos direktorius.

Persėsti ant dviračių transporto priemonių šiemet vilioti ir miesto moksleiviai – net prie 22 mokyklų įrengti dviračių stovai.

Šis projektas, pasak savivaldybės administracijos vadovo, bus tęstinis, todėl ateityje dviračių stovai atsiras ir prie kitų mokyklų.

Darnaus judumo metais siekta gerinti ir viešojo transporto infrastruktūrą bei keliavimo viešuoju transportu mieste sąlygas.

Dalyje autobusų stotelių buvo įrengti nauji laukimo paviljonai, todėl nuo šių metų viešojo transporto gyventojai laukia patogiau nei anksčiau. Kai kurios viešojo transporto sustojimo vietos buvo tobulinamos įrengiant įvažas.

Gatvėse tapo saugiau

Per pastaruosius 12 mėnesių daugiau uostamiesčio perėjų tapo saugesnės – prie jų montuotas kryptinis apšvietimas. Šiuos darbus ketinama tęsti ir ateityje.

Kaip minėta, šiemet stengtasi gerinti ir neįgaliųjų bei specialiųjų poreikių turinčių asmenų judėjimo mieste galimybes.

"Visi turėtų judėti darniai, nepriklausomai nuo to, ar yra ratuoti, ar pėsti", – neabejojo S.Budinas.

Darbai – ne tik sausumoje

Anot jo, dar vienas svarbus šių metų darbas – vandens turizmo skatinimas.

"Tai yra nauja. Jau turime etatinį darbuotoją, kuris užsiima Danės upės kelio ruožo ženklinimu. Kaip žinoma, iš Susisiekimo ministerijos gavome patvirtinimą, kad iki Liepų gatvės tilto galime pratęsti savo vandens kelią. Tam reikalinga atlikti veiksmus – sužymėti ir panašiai, kad būtų galima šia upe civilizuotai naudotis matant visus ženklus, kurie reikalingi upiniam transportui", – aiškino savivaldybės administracijos direktorius.

Kaip minėta, praėjusiais metais pavyko įgyvendinti daugumą numatytų darbų.

Tiesa, dėl kiek ilgiau nei tikėtasi užsitęsusių konkursų nespėta tvarkant Sąjūdžio parką įrengti riedutininkų ir BMX dviračių trasą. Šių planų neatsisakoma ir jie bus įgyvendinti kitąmet.

Keitėsi suvokimas

Per šiuos metus vykdyta ir daug vadinamųjų minkštųjų priemonių – organizuoti įvairūs renginiai, iniciatyvos, skatinančios darnų judumą mieste.

Viešojo transporto laukimo paviljonuose atsirado projekto "Stop – knyga" metu įkurdintos knygų lentynos.

Aktyvūs klaipėdiečiai ne kartą rinkosi į įvairius dviračių bei pėsčiųjų žygius, dalyvavo bėgimuose, mėgavosi šiaurietiškuoju ėjimu.

Teigiama, jog šie projektai ir lėmė, kad pavyko pakeisti suvokimą apie darnų judumą ir žmogaus vaidmenį šioje sistemoje, o sąmonės virsmo dalykai, anot Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, – itin svarbūs.

Atsiras naujas planas

Įvairias darnaus judumo priemones Klaipėdoje ketinama taikyti ir ateityje. Pasak A.Šulco, žadama parengti strateginį darnaus judumo planą.

Pašnekovas paaiškino, kad tokius dokumentus, atsižvelgiant į valstybės politiką, privalo turėti visi didieji miestai ir to pageidaujantys rajonų centrai.

"Taip yra todėl, kad valstybė, kalbant apie klimato kaitos ir aplinkos taršos mažinimą, iš dalies bando vykdyti savo įsipareigojimus ES ir pasauliui", – paaiškino A.Šulcas.

Pasak vicemero, numatoma gana greitai riboti vidaus degimo variklių sukeliamą neigiamą poveikį aplinkai – jau 2030-aisiais miestų centruose transporto tarša turėtų būti nulinė, o visoje šalyje iki 2050-ųjų ši tarša turėtų sumažėti apie 50 proc.

A.Šulcas dėstė, kad, remiantis darnaus judumo teorija, yra apie 12 krypčių, kaip tai bus daroma. Šis planas turi numatyti visus veiksmus, kaip šie tikslai bus pasiekti.

Teks derinti interesus

Vicemeras pabrėžė, kad pasaulis keičiasi labai sparčiai, vis sparčiau vystomos inovatyvios technologijos, tad oro taršos, žmonių sveikatos klausimas tampa itin svarbūs.

Neatmetama, kad siekiant minėtų tikslų teks suderinti daug įvairių interesų, o įgyvendinti įsipareigojimus neteks vien tik miesto savivaldybei.

"Ne tik savivaldybė, bet ir visi mieste esantys subjektai turi galvoti, kaip pasiruošti tam, kas gana greitai ateis", – apibendrino A.Šulcas.

Remia ES

Anot uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriaus, šį planą ketinama parengti per 2017-uosius.

Pašnekovo teigimu, dokumentas apims esamos situacijos uostamiestyje analizę įvairiais pjūviais. Šiame plane taip pat bus numatyti judumo variantai iki 2030-ųjų ir parengtas konkretus veiksmų planas iki 2020-ųjų.

Šio plano bendra vertė siekia 200 tūkst. eurų. Didžiąją sumos dalį – 170 tūkst. eurų – skiria ES, o 30 tūkst. eurų bus atseikėta iš miesto kišenės.