Pasak projekto rengėjų, vadovaujantis patvirtintu planu, Klaipėdos miesto savivaldybė įgyvendins darnaus judumo priemones – mieste bus sukurta subalansuota, efektyvi išteklių ir šiuolaikinių technologijų naudojimu grindžiama darnaus judumo sistema. Numatoma atnaujinti viešąjį transportą, rekonstruoti ir plėsti pėsčiųjų ir dviračių takus, sukurti modernų elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą.

Klaipėdos miesto darnaus judumo plano rengėjai – jungtinė komanda įmonės "Pupa – strateginė urbanistika", "Civitta" ir VGTU teritorijų planavimo institutas.

Buvo nustatyta, kad šiuo metu Klaipėda susiduria su šiais pagrindiniais iššūkiais: spūstimis ir dideliu avaringumu pagrindinėse miesto gatvėse, nepakankama bevariklio transporto infrastruktūra, taršių automobilių pertekliumi, nedarniu uosto ir pramoninių teritorijų pasiekiamumu.

Tikėtina, kad, įgyvendinus veiksmų planą, Klaipėdoje padaugės kelionių pėsčiomis, sumažės automobilių srautai, gyventojai dažniau rinksis viešąjį transportą.

Specialistų parengtas planas bus įgyvendinamas per 2018–2030 m. Tiesa, per šį laiką, esant poreikiui, jis galės būti koreguojamas.

Praėjusią savaitę vykusio tarybos posėdžio metu miesto vicemerė Judita Simonavičiūtė pabrėžė, kad Klaipėda – ne provincija, o Europos dalis, todėl privalo siekti aukščiausių standartų didinant miesto patrauklumą ir gerinant gyvenimo jame kokybę. Vicemerės žodžiais, specialistai parengė dinaminės, o ne statinės būsenos projektą, todėl ateityje jis dar gali kisti.

Darnaus judumo planą Klaipėdos savivaldybės komitetuose ir Vyriausybėje pristatė Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė.

"Vyriausybėje pristatant Darnaus judumo planą, Klaipėda atrodė išties gerai ir sulaukė pagyrų, nes atliepė miesto ir taršos iššūkius", – teigė vicemerė.

Pagrindiniai darnaus judumo mieste plano tikslai – įvertinti pagrindinius visų klaipėdiečių judumo poreikius, vystyti ir integruoti skirtingus susisiekimo būdus. Taip pat svarbu subalansuotai išnaudoti miesto erdvę, esamą susisiekimo komunikacijų infrastruktūrą, pritaikant viešajam transportui, pėstiesiems ir dviratininkams.

Bus plėtojamos teikiamas transporto paslaugas, didinamas miesto aplinkos patrauklumas, gerinama gyvenimo kokybė ir visuomenės sveikata, didinamas eismo saugumas, mažinamas oro užterštumas, triukšmas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai ir energijos vartojimas.

Pasak rengėjų, norint patogesnės susisiekimo infrastruktūros Klaipėdoje, būtina atlikti Taikos prospekto rekonstrukciją, taip pat siūloma atnaujinti Herkaus Manto gatvę, sukuriant daugiau vietos pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui.

Atkreiptas dėmesys, kad Puodžių gatvėje itin plati važiuojamoji dalis, tačiau automobilių stovėjimas čia neorganizuotas, šaligatviai siauri, o dviračių takų visai nėra. Todėl planas neišvengiamai apims eismą, gatvių pritaikymą žmonėms su negalia, įvairių rūšių viešąjį transportą, elektromobilių infrastruktūros plėtrą, aplinkos sutvarkymą ir kitas priemones.

Pabrėžiama ir tai, kad ekologiniais sumetimais gyventojai patys turėtų keisti keliavimo įpročius, pavyzdžiui, į darbus, jei tik yra galimybė, eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu, taršų transportą išmainyti į draugiškesnį aplinkai.

Tokius Darnaus judumo planus parengė dauguma Lietuvos savivaldybių, dalį jų Susisiekimo ministerija jau patvirtino.