Klaipėdos centre esančiame daugiabutyje name dėl pradėto laiptinės remonto tarp kaimynų susiklostė beveik karo padėtis. Dviejų butų savininkai, nusprendę, kad visos laiptinės remontas jiems yra per brangus, ryžosi savo dalį susiremontuoti savarankiškai, neprašę kaimynų sutikimo. Šie, nepatenkinti tokia savivale, užtarimo ieško net policijoje.

Virto statybų aikštele

Tiltų gatvės 22 namo gyventojai prieš kelias savaites vakare sugrįžę iš darbo apstulbo laiptinėje aptikę priverstų statybinių medžiagų.

Krūva rąstų tarsi bylojo, kad netrukus čia prasidės rimti remonto darbai.

Šis miesto centre esantis namas, Registrų centro duomenimis, statytas 1890-aisiais.

Taigi jam daugiau nei 125 metai. Pirmajame pastato aukšte yra komercinės patalpos, antrajame ir trečiajame – po penkis gyvenamuosius butus.

Paaiškėjo, jog du trečiojo aukšto gyventojai ketina remontuoti "savo dalį" laiptinės. Tam ir prireikė rąstų, iš kurių labai greitai buvo suręsti pastoliai.

Suprantama, kaimynų pritarimo remontininkai negavo, o šie, nepatenkinti prasidėjusiu remontu, kreipėsi į policiją, į namo administratorių bei į savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių.

Remontą liepta laikinai sustabdyti, nors per tą laiką jau spėta pakeisti dalį laiptinės langų ir nuvalyti seną sienų bei lubų tinką.

"Jų prašė liautis remontuoti, kol bus priimtas sprendimas, ką daryti toliau. Juk planavome remontuoti visą laiptinę, o du kaimynai kažkodėl nusprendė susitvarkyti tik savo aikštelę. Nelabai gražus elgesys. Norime, kad vėl būtų sušauktas gyventojų susirinkimas, kad kuo greičiau nuspręstume, ką toliau daryti", – dėstė namo gyventoja Dalia.

Nori kapitalinio remonto

Bendrovės "Danės būstas" direktorius Marius Šiaulys patvirtino, jog šio namo gyventojai į namų valdas dėl kapitalinio laiptinės remonto kreipėsi ir 2014 m., ir 2016-ųjų pradžioje.

Septynių iš 10 butų savininkai nusprendė remontuoti visą laiptinę, tad esą daugumos nuomonės ir turi būti paisoma.

"Grėsmės yra tokios, kad kaimynai gali nepaklusti mūsų reikalavimams ir toliau terlioti tas sienas. Juk ne taip viskas turi būti daroma. Be to, mano manymu, tie pastoliai nesaugūs, o jei kas nuo jų nukris, kas atsakys už darbų saugos nepaisymą?" – klausė namo gyventoja Dalia.

Pasak jos, turi būti laikomasi taisyklių, jei visi nori sutvarkyti laiptinę, taip reikia ir daryti, o ne terlioti kiekvienam atskirai prieigas prie savo butų. Esą reikia vadovautis įstatymais, o ne ambicijomis.

"Ir mes, gyventojai, ir namų administratoriai šiuo metu esame įkaitai. Padėtis labai komplikuota. Siūliau sėstis ir tartis, o jie, pamatę laiptinės sąmatą, atsivežė rąstus ir ėmė kalti stelažus, pareiškę, kad pirmą ir antrą aukštą remontuotume, kaip norime, o jie prie savo durų susitvarkys, kaip jiems reikia. Mano nuomone, viską reikia daryti civilizuotai. Mes nenorime buitinio patepliojimo, tai turi atlikti kvalifikuoti specialistai", – dėstė Dalia.

Netiko siūlomi įkainiai

Atskirai nuo visų kaimynų remontuoti laiptinę nusprendęs Rimantas tikino, kad bendrus interesus liečiantys dalykai turi prasidėti nuo gyventojų susirinkimo, kurio, pasak jo, nebuvo.

"Žinau, kad buvo parašytas ir namo administratoriui įteiktas prašymas dėl kapitalinio laiptinės remonto. Bet aš to dokumento nemačiau. Pernai gruodį gavome apklausos lapus, ar sutinkame remontuoti laiptinę. Žinoma, kad sutinkame, tik kokiomis sąlygomis? Kitoje lapo pusėje parašyta suma, kiek kainuos tas remontas. Pamačiau skaičius – 10 tūkst. eurų. Supraskite, tai didžiuliai pinigai. Tokius dalykus turi aptarti visi gyventojai, o to aptarimo nebuvo", – aiškino Rimantas.

Todėl vyras ir nusprendė susiremontuoti tik "savo laiptinės dalį". Pasak Rimanto, tai jam su kaimynu kainuos po 200–300 eurų. Jie esą remontą atlieka savo jėgomis.

Tačiau kiti kaimynai tikino, kad ant pastolių darbavosi "kažkokie samdyti girtuokliai iš turgaus".

"Dabar nuplovėme lubas, jas apglaistysime, nudažysime, sudėjome langus, iki antro aukšto padarysime tą remontą. Nors konfrontacija didžiulė, kaimynai kviečia mums policiją, visokius velnius. Mes gi visi norime remontuoti laiptinę, tik štai dėl kainos nesutariame", – tikino Rimantas.

Nesuvaldoma bendruomenė

Prieš porą savaičių, dar prieš pradedant tariamai nesankcionuotą remontą, vėl buvo kviečiamas gyventojų susirinkimas. Bet jis neįvyko, nes kaimynai, išskyrus tuos du, kurie ėmėsi laiptinės atnaujinimo savo iniciatyva, niekas daugiau nepasirodė.

"Atėjome dviese. Tai su kuo mes galime tartis? Susirinkimas neįvyko, todėl ir pradėjome darbus. Mes patys dirbame, nieko nesamdome", – tvirtino Rimantas.

M.Šiaulys pripažino, kad šioje laiptinėje surengti susirinkimą nelengva, nes du gyventojai yra kone mirtinai susipriešinę su likusiais.

"Šiuo atveju gyventojai net susitikti nenori, dauguma prašo balsavimo raštu. Panašūs konfliktai tarp namo gyventojų – ne naujiena. Tačiau didesniuose namuose, kur 60–80 butų, sprendimą nulemia dauguma, čia – tik 10 butų. Kai laiptinėje bendruomenė maža, jų konfliktai labai trukdo visokiems darbams. Šiuo atveju laiptinės remonto nori visi, tik du gyventojai pasirengę patys susiremontuoti trečią aukštą, o likusieji pageidauja, kad būtų atnaujinta visa laiptinė", – teigė M.Šiaulys.

Jokių nusižengimų nėra?

Namo administratoriai, siekdami išnarplioti šį Gordijaus mazgą, kreipėsi į savivaldybės specialistus.

Esą jokių pažeidimų dėl to, kad vienas iš kaimynų savo iniciatyva, nesulaukęs kitų gyventojų pritarimo, pradėjo bendrų patalpų remontą, tarsi ir nėra.

Neoficialiai tai patvirtino ir Priešgaisrinės tarnybos atstovai. Jokių pastabų, kad pažeidžiami kažkokie teisės aktai, taip pat negauta.

"Pagal Civilinį kodeksą būsto savininkas turi teisę pagerinti bendrą turtą. Bet, kita vertus, sprendimai dėl bendro patalpų valdymo ir naudojimo turi būti priimti gyventojų balsų dauguma. O sutarimas šiuo atveju neįmanomas. Gyventojai žinojo apie susirinkimą, bet iš principo neatėjo. Laiptinė yra bendras visų turtas ir ji turi atrodyti gražiai, mes bandome tarpininkauti, bet kol kas sunkiai sekasi", – neslėpė M.Šiaulys.