Atvyko sena „Volga“

Deimantinės sukakties proga J. ir Č. Bilotai atnaujino santuokos įžadus. Ceremonija vyko miesto centre esančioje nedidelėje ir jaukioje Kristaus Karaliaus bažnyčioje.

Būtent šiuose maldos namuose pora 1958 m. sausio 1-ąją prisiekė amžiną meilę vienas kitam. Į Kristaus Karaliaus bažnyčią pora atvyko juoda, prieš 45 metus pagamintu automobiliu „Volga“. Čia jų laukė artimieji.

81 metų Janina pažinties dieną prisimena labai gerai. Tai įvyko 1957 m. balandį. Į viščiukų peryklą važiavusi jos teta užsuko į namus Priekulėje pasikalbėti su Janinos mama.

Tetą vežęs vairuotojas iškart atkreipė dėmesį į jauną merginą, kuri tuo metu sveiko po patirtos avarijos.

„Man lūžo koja, buvau su ramentu. O Česlovas pasiūlė važiuoti kartu, kad kiek prasiblaškyčiau, nes jau kurį laiką nėjau į darbą, vis namie sėdėjau. Sutikau. Česlovas padėjo man įlipti į mašiną. Tuo metu nė pagalvoti negalėjau, kad jis taps mano vyru. Kam gali patikti tokia suvargusi ir nepaeinanti?“, – prisiminė Janina.

Moteris tvirtino jau pirmą dieną supratusi, kad nepažįstamasis yra geras žmogus. Jaunai merginai ypač imponavo vyro santūrumas ir geros manieros.

Turiu nuostabų vyrą – supratingą, užjaučiantį. Iki šiol jis kas rytą man į lovą pusryčius atneša. Kuris dar senukas tai daro?

Žavėjo ramumas

Darbštus ir paslaugus Česlovas netruko užkariauti Janinos simpatijas. Apie tai, kad šis jaunuolis puikiai tiktų dukteriai į vyrus, pirmoji pagalvojo moters mama.

Būdamas našlaitis ir turėdamas tik brolį, Česlovas Janinos tėvų namuose jausdavosi lyg savo šeimoje. Užsidirbęs pinigų jis ėmė pamažu pirkti baldus ir ruoštis daiktus jau saviems namams.

„Česlovas krovė baldus į mamos sandėliuką, o mama man sakydavo – čia tau viską ruošia“, –prisiminimais dalijosi Janina.

Moters mamos žodžiai netruko išsipildyti – rudenį Česlovas pasiūlė Janinai kurti bendrus namus kartu.

„Jis buvo šeimyniškas, mandagus, nekalbėjo nesąmonių. Tas ramumas, lėtumas man labai patiko. Česlovas su didele pagarba ir kantrybe manęs siekė ir pamažu prisijaukino“, – pasakojo Janina.

Pusryčius atneša į lovą

Į Kristaus Karaliaus bažnyčią 1958 m. sausio 1-ąją pora atriedėjo mašina su priekaba. Pastarojoje tilpo ir visa jaunavedžių palyda – broliai, seserys ir keli kiti artimi giminaičiai.

„Buvo šalta diena. Pamenu, vis galvojau, kaip atrodysiu bažnyčioje, ar nuotraukoje būsiu graži. Juk norėjosi palikti kažkokį šios dienos prisiminimą vaikams ir anūkams“, – šypsojosi Janina.

Moteris negailėjo gražių žodžių savo gyvenimo bendražygiui: „Turiu nuostabų vyrą – supratingą, užjaučiantį. Iki šiol jis kas rytą man į lovą pusryčius atneša. Kuris dar senukas tai daro?“.

Janina prisipažino esanti karštesnio būdo, yra pasakiusi ir grubesnį žodį, tačiau vyras jos nė karto nėra įžeidęs ar įskaudinęs.

„Kaip ir kiekvienoje šeimoje, taip ir pas mus pasitaikydavo ginčų ir nesutarimų, bet apsieidavome be durų trankymo“, – tvirtino moteris.

Ji džiaugėsi, kad vyras niekada negėrė, visada grįždavo namo laiku, šeima jam visada rūpėjo labiausiai.

Vaikai – didžiausias turtas

Janina tvirtino neturinti ilgos ir gražios meilės recepto. Anot moters, svarbiausia išklausyti vienas kitą, neįžeidinėti, kartu pasidžiaugti, kai sekasi, ir kartu liūdėti, kai sunku.

60 metų su vyru gyvenančiai J.Bilotienei nesuprantamas kai kurių jaunų moterų elgesys: „Jos neturi savigarbos, pačios lenda prie vyrų, vaikosi turtų. Taip neturėtų būti“.

J. ir Č.Bilotai užaugino keturis sūnus. Moteris džiaugėsi, kad šie tapo dorais ir gerais žmonėmis, pabrėžė, kad tai didžiausias jų užgyventas turtas. Dabar pora trokšta tik vieno – geresnės sveikatos.

Pora taip pat turi 10 anūkų, tarp kurių - Seimo narė Agnė Bilotaitė, ir tris proanūkius. Artimieji susirinko bažnyčioje ir sveikino J. ir Č.Bilotus deimantinės sukakties proga.