Pasveiko, nors nesirgo

Alina Tamošauskienė praėjusį penktadienį sveikatos sistemos buvo pripažinta pasveikusia nuo koronaviruso, nors juo ir nesirgo.

"Keturiolika dienų sveikatos sistemoje galiojo įrašas, esą sergu COVID-19. Nors juo ir nesirgau. Penktadienį atsirado įrašas, kad pasveikau, tik nežinau, nuo ko", – pečiais gūžčiojo klaipėdietė.

A.Tamošauskienė į keblią situaciją papuolė, kai susiruošė išvykti savaitgaliui į Angliją aplankyti dukters.

Pirmąjį COVID-19 testą moteris atliko Klaipėdoje. Jo atsakymų teko laukti parą. Tačiau prieš pat skrydį klaipėdietė atliko greitąjį antigenų testą.

"Jis buvo neigiamas. Sėkmingai išskridau lėktuvu. Kitą dieną sulaukiau atsakymo dėl PGR testo, atlikto Lietuvoje. Atsakymas jau buvo teigiamas, nors tarp šių dviejų testų tebuvo praėjusios 33 minutės", – pasakojo moteris.

Klaipėdietę pribloškė tokia žinia, o tas faktas, kad tarp PGR ir vadinamojo antigenų testo tebuvo praėjęs pusvalandis, kėlė klausimų dėl tyrimo patikimumo.

"Pagal Anglijos tvarką, atvykus į šalį taip pat reikia atlikti testą. Jis buvo atliktas jau kitą dieną po nusileidimo lėktuvu. Anglijos laboratorija konstatavo, kad PGR testas yra neigiamas", – pasakojo A.Tamošauskienė.

Pareikalavo izoliuotis

Moteris užsienyje tebuvo kelias dienas. Aplankiusi dukrą, ji grįžo į Lietuvą. Ketvirtasis testas parodė, kad koronavirusu moteris tikrai neserga. Bet tuo jos bėdos nesibaigė.

"Sulaukėme Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojų skambučio su pranešimu, kad reikalinga izoliacija. Mes iš karto pasakėme, kad tai kažkokia nesąmonė, juk kiti testai yra neigiami. Paprašiau išaiškinti situaciją, kodėl mes turime izoliuotis?" – prisiminė Alinos vyras Raimondas Tamošauskas, kuris taip pat buvo įsuktas į aiškinimųsi dėl testų ratą.

Skrydis: tris neigiamus ir vieną teigiamą COVID-19 testus gavusi A.Tamošauskienė Anglijoje laikoma sveiku žmogumi, o Lietuvoje – ligoniu. Dėl testo klaidos izoliacija grėsė ne tik moters šeimai, bet ir visiems keliavusiems lėktuvais kartu su ja. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Labiausiai klaipėdiečių šeimą pribloškė tai, kad nors Anglijoje atliktas tyrimas parodė, kad užkrato nėra, Lietuvoje izoliacija turėjo grėsti ne tik visai šeimai, bet ir dviem keleivių pilniems lėktuvams, kuriais keliavo moteris.

"Ne tik lėktuvų, bet ir autobusų, kuriais keliauta iki oro uosto, keleiviams. Anglija ramiausiai išleido šią keleivę ir nelaikė jos sergančia. Lietuvoje nutiko priešingai", – stebėjosi R.Tamošauskas.

Atsakymų nerado

Paskutinis PGR testas dėl koronaviruso buvo atliktas jau Lietuvoje ir jis taip pat buvo neigiamas.

Dėl žmonos testų R.Tamošauskui teko skaityti Lietuvoje galiojančius įstatymus ir sveikatos apsaugos ministro įsakymus.

"Lietuvoje niekas nesugebėjo paaiškinti, kaip turi elgtis žmogus tokioje situacijoje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras aiškino, kad žmona serga ir turi izoliuotis. Izoliuotis turėtų ir visi, kontaktavę su ja", – stebėjosi vyras.

Poliklinikoje – tyla?

A.Tamošauskienė visais įmanomais būdais mėgino susisiekti su savo šeimos gydytoja.

"Mano šeimos gydytoja taip ir nesugebėjo atšaukti saviizoliacijos, nors tam turėjo visus svarius įrodymus. Paskutinis testas, kuris buvo atliktas rugsėjo 11 d., turėjo būti įrodymas, kad ligos nėra. Tačiau to gydytojai neužteko, kad būtų atšaukta izoliacija. Į telefono skambučius gydytoja neatsakė, kaip ir į siųstas žinutes. Privačios klinikos "Nefrida" vadovas mums taip pat buvo nepasiekiamas", – prisiminė moteris.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informavo pacientę, kad tik šeimos gydytojas sprendžia apie tai, ar žmogus yra sveikas, ar ne.

"Visi siuntinėja mus kuo toliau, kad tik nusiimtų atsakomybę. Klinikai netinka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išaiškinimas, kad būtent šeimos gydytojas turi panaikinti saviizoliaciją, jei atlikti PGR testai nerodo ligos. Klinika su mumis nebendrauja, su jais susisiekti neįmanoma", – stebėjosi klaipėdiečių šeima.

Dienraštis "Klaipėda" taip pat kelias dienas mėgino susisiekti su "Nefridos" klinika. Bendraisiais registratūros ir klinikos vadovo telefonais žurnalistams nepavyko prisiskambinti nei praėjusios savaitės pabaigoje, nei šį pirmadienį.

Klausimai – ir ministrui

R.Tamošauskas suskaičiavo, kad įvairiausiais adresais išsiuntė nemažai laiškų su užklausomis.

"Išsiunčiau 15 laiškų į Sveikatos ministeriją ir Seimo Sveikatos reikalų komitetą. Gal kas nors iš jų atsakys man į šitą klausimą – kas turi panaikinti izoliaciją ir įrašą apie COVID-19 ligą, nes ja nesirgta? Ar kas nors pripažins, kad tas teigiamas testas buvo klaidingas?" – klausė vyras.

Paaiškėjo, kad tokios galimos situacijos yra žinomos ir yra tvarka, kurios dera laikytis, kai tam pačiam asmeniui daryti testai pateikia prieštaringus duomenis.

"Koronaviruso infekcijos diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašas skelbia, kad jei asmeniui atlikus patvirtinamąjį PGR tyrimą gaunamas neigiamas atsakymas, šeimos gydytojas nuotolinės konsultacijos būdu susisiekia su asmeniu, išsiaiškina, ar jam pasireiškia COVID-19 ligos simptomai ir, jei ne, nutraukia izoliaciją", – tvarkos aprašą citavo R.Tamošauskas.

Iškreipta statistika?

A.Tamošauskienės patirtis byloja, kad absoliučiai testo nenuneigiamumu negalima tikėti.

"Klaidų pasitaiko, klysta net ir technika. Vadinasi, gali suklysti ir laboratorija. Jei patys gydytojai nemoka paaiškinti tokių situacijų, kyla klausimas, ar tikrai visi šie skaičiai apie sergamumą Lietuvoje yra tikslūs? Veikiausiai yra tokių asmenų, kuriems ši liga gali būti diagnozuota klaidingai. Jie dabar gavę pažymėjimus, kad yra persirgę COVID-19 liga ir gali 210 dienų nesiskiepyti. Nors realiai tie žmonės nėra sirgę ir jie yra pavojingi patys sau. Tai yra sistemos ir medikų nekompetencijos klausimas", – reziumavo R.Tamošauskas.

Tvarkose, kuriose išaiškinta, kaip turi būti diagnozuojamas koronavirusas, yra akcentuota ir tai, kad teigiamas tyrimo rezultatas nebūtinai reiškia, kad virusas yra aktyviai replikuojantis, gali būti pernešamas kitiems.

Mes nenustatinėjame diagnozių.

Klaidingus tyrimų rezultatus gali lemti tai, kad kryžminis užteršimas gali atsirasti dėl ėminių gausos.

"Manau, kad derėtų pateikti skundą sveikatos įstaigai dėl nesuteiktų paslaugų. Žmona buvo priverstinėje izoliacijoje, jai už galiojančios tvarkos nepaisymą galėjo grėsti atsakomybė. O gydytoja, kuri ir yra atsakinga už visą šią istoriją, neprisiima jokios atsakomybės", – sakė R.Tamošauskas.

Kas gydo pacientus?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas nuoširdžiai stebėjosi klaipėdiečių šeimai nutikusia istorija.

Raimundas Grigaliūnas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mes nenustatinėjame diagnozių. Tam yra šeimos gydytojai, jie aiškinasi kliniką ir nustatinėja ligos požymius. Ne mes gydome jų pacientus. Šeimos gydytojai neturėtų kratytis atsakomybės. Gal kam nors trūksta kompetencijos? Koronaviruso nustatymas yra šeimos gydytojo darbas", – situaciją paaiškino R.Grigaliūnas.

Išgirdęs, kad painioje situacijoje atsakymų į klausimus klaipėdiečiams nurodoma ieškoti Nacionaliniame sveikatos centre, R.Grigaliūnas net pašoko.

"Kas tik netingi, viską siunčia mums. Mes turime savo kompetencijų ribas. Jei jau buvo vienas teigiamas tyrimas, reikia aiškintis, kas toje laboratorijoje ne taip. Jei du PGR testai yra neigiami, kaip žmogų galima laikyti įkaitu? Antigenų testas nėra toks patikimas, bet kodėl dviem PGR testais abejojama? Gal kai kam reikėtų darbą iki galo padaryti? Taip, pagal teisės aktus moteris gautų baudą, jei kas nors paskųstų, kad ji nesilaiko izoliacijos. O, kaip aiškėja, ji gali būti net ir nesirgusi", – stebėjosi R.Grigaliūnas.