Gyventojams – pasirinkimas

Pirmadienį prasidėjusi apklausa vyks dvi savaites. Gyventojams siūloma išsakyti savo nuomonę, o jei jie pritars pavadinimų keitimui, galės rinktis iš trijų siūlomų gatvės pavadinimo variantų.

Tam, kad apklausa būtų laikoma įvykusia, turi balsuoti ne mažiau nei 10 proc. kiekvienos gatvės gyventojų, vyresnių nei 18 metų.

Gargžduose P.Cvirkos gatvėje šiuo metu gyvena 860 asmenų, turinčių teisę balsuoti, J.Janonio – 742, o Butkų Juzės – 92.

Apklausa vyks dvi savaites. Gyventojams siūloma išsakyti savo nuomonę.

Faktai apie kolaboravimą

P.Cvirkos gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes Petras Cvirka, remiantis Lietuvos komunistų partijos (LKP) ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose, įsteigtuose arba susijusiuose su komunistais, buvo aktyvus kolaborantas.

Jis kategoriškai reikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš organizacijos ir KGB skundė kolegas už antisovietines pažiūras.

J.Janonio gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes Julius Janonis buvo įstojęs į bolševikų partiją, už revoliucinę veiklą 1916 ir 1917 m. kalintas Sankt Peterburge, Vitebske.

Po Vasario revoliucijos paleistas iš kalėjimo buvo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) Lietuvių rajono komiteto sekretorius, laikraščio "Tiesa" korektorius.

Butkų Juzės gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes visą tarpukario laikotarpį Juozas Butkus buvo nuoseklus prokomunistinių pažiūrų atstovas. Keletą kartų už savo pažiūras kalintas, o jo knygą "Darbas ir prakaitas" uždrausta platinti.

Kai įsigijo Kretingos spaustuvę (tuo metu ėmė stiprėti komunistų veikla – dalijami atsišaukimai), įtartas bolševikų pogrindinės veiklos organizavimu, nors tai nėra įrodyta.

Įamžinimui – garsūs vardai

Gyventojams, pritariantiems P.Cvirkos gatvės pavadinimo keitimui, siūloma rinktis iš trijų variantų.

Ši gatvė gali būti pervadinta Prano Eimučio gatve. P.Eimutis – vienas pirmųjų Nepriklausomybės kovose nukautų savanorių.

P.Eimučio vardu buvo pavadinta gatvė, susiformavusi Klaipėdos gatvės šiaurinėje pusėje, vedusi beveik tiesiai į parapijos kapines.

Antras variantas – siūloma pavadinti Vinco Kudirkos vardu. Dabartinė P.Cvirkos gatvė nuo 1918 iki 1921 m. vadinta būtent V.Kudirkos gatve. Po to ji buvo pervadinta į Pelkių, dar vėliau – į P.Cvirkos.

Trečias variantas – siūloma pavadinti Jono Lankučio gatve.

J.Lankutis – Gargžduose gimęs ir augęs, čia vidurinę mokyklą baigęs, paskui Vilniaus universitete studijavęs žymus akademikas, ilgą laiką vadovavęs Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutui, sukūręs didelių literatūrologijos darbų, parengęs monumentalius dramaturginės literatūros studijų darbus.

Simboliška, kad būtent dabartinė P.Cvirkos gatvė Gargžduose, kuriai siūloma suteikti J.Lankučio pavadinimą, veda į jo paties vardo biblioteką.

Tarp siūlymų – Limano vardas

Gyventojams, pritariantiems J.Janonio gatvės pavadinimo keitimui, taip pat siūloma rinktis.

Siūlomas Izidoriaus Noreikos vardas. I.Noreika buvo kunigas, nuo 1860 iki 1863 m. – Gargždų bažnyčios vikaras. Jis aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, vadovavo sukilėlių būriui. Buvo kazokų sučiuptas, nuteistas mirties bausme ir 1863 m. rugpjūčio 2 d. sušaudytas Telšiuose.

Taip pat siūloma balsuoti ir už Kovo 11-osios gatvės pavadinimą.

Gargždiškiams siūloma pasvarstyti, gal būtų prasminga šią gatvę pavadinti Limano vardu – Klaipėdos rajono miestas partneris Ukrainoje, kovojančioje prieš agresorę Rusiją dėl savo šalies laisvės.

Pagarba gargždiškiams

Gyventojams, pritariantiems Butkų Juzės gatvės pavadinimo keitimui, siūloma rinktis Jurgio Butkaus gatvės pavadinimą. Tai nepelnytai pamirštas Lietuvos kariuomenės pulkininkas.

Siūloma pasvarstyti ir apie Edvardo Cirtauto įamžinimą.

E.Cirtautas – ilgametis pedagogas, mokęs daugybę gargždiškių kartų, miesto istorijos žinovas ir metraštininkas, šviesuolis, kuriam už ypatingus nuopelnus Klaipėdos rajonui, Lietuvai 2021 m. suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas.

Taip pat gatvei siūlomas ir Jono Kudžmos vardas. Tai tremtinys, politinis kalinys, aktyviai dalyvavęs tremtinių pogrindinėje veikloje, savišvietos būreliuose, slapta skaitęs paskaitas apie lietuvių literatūrą. 2004 m. jam suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas.