Tėvų nerimas dėl iš užsienio grįžti turėjusio, bet be ryšio likusio vaiko atsimušė į vežėjų abejingumą. Šie atsisakė pasakyti, ar tam tikru maršrutu važiuoja jų dukra.

Sužinoti nepavyko

Klaipėdiečiai buvo priversti beveik visą dieną praleisti įtampoje. Tądien iš Londono turėjo sugrįžti užsienyje dirbanti jų 21 metų duktė.

Kai, nusileidus lėktuvui, tėvai bandė susisiekti su savo vaiku, jos mobilusis telefonas buvo išjungtas.

Tėvai žinojo, kad dukra iš Vilniaus oro uosto turėjo grįžti su vienos įmonės mikroautobusu, kurio bilietą buvo įsigujusi iš anksto.

Manydami, kad greičiausiai dukrai išsikrovė mobiliojo telefono baterija, tėvai negalėjo nuvyti ir neramių minčių, o gal atsitiko kokia nelaimė, gal jų dukra iš viso negrįžo iš Londono.

Norėdami nusiraminti, kad viskas vyksta kaip ir planuota, tėvai sumanė paskambinti į vežėjų įmonę ir pasiteirauti, ar tokia keleivė įsėdo į mikroautobusą Vilniuje.

Klaipėdietis išgirdo neigiamą atsakymą. Jam buvo paaiškinta, kad tokie duomenys apie keleivius nėra teikiami – esą tai konfidencialu.

Telefono numerio negavo

Atsiliepusi įmonės atstovė taip pat atsisakė duoti ir mikroautobuso vairuotojo telefono numerį. Šokiruotas tėvas stebėjosi, koks gali būti slaptumas, jeigu norima išgirsti tik „taip arba ne“.

„Juk neklausiau kažkokių slaptų dalykų. Suprantu, kai neteikiama informacija apie žmogaus sveikatą. Bet čia visai kita situacija. Koks įstatymas draudžia teikti tokią informaciją?“ – nesuprato vyras.

Tėvas guodėsi, kad septynias valandas buvo priverstas laukti nežinioje ir įtampoje, nes nežinia, kas pakeliui galėjo atsitikti su dukra.

Tėvų skambučiai – dažni

Kaip paaiškino merginą vežusios įmonės „Ollex“ Klaipėdos skyriaus atstovė Ingrida Bacevičienė, suteikti informaciją apie mikroautobuse važiuojančią keleivę atsisakyta ne dėl slaptumo, o dėl saugumo.

Mat keleivius vežantis vairuotojas atsako už jų saugumą ir vairuodamas negali kalbėti mobiliuoju telefonu. Šitai draudžia ir kelių eismo taisyklės.

„Jeigu vairuotojas atsakinėtų į visus skambučius, jis turėtų būti vadybininkas, o ne vežioti keleivius“, – pridūrė įmonės atstovė.

I.Bacevičienė paaiškino, kad šis tėvas nėra vienintelis, kuris kreipėsi į įmonę norėdamas sužinoti apie važiuojančius vaikus. Pasak atstovės, sunerimę tėvai gana dažnai kreipiasi į juos dėl tos pačios priežasties.

Kartais ir pati sėdanti prie mikroautobuso vairo moteris tikino, kad tokiais atvejais tėvai bando sugraudinti įvairiais argumentais, tačiau situacija būna visai kitokia – važiuojantys namo vaikai lyg niekur nieko mobiliuoju telefonu plepa su draugais.

I.Bacevičienė pridūrė, jog sužinoti apie įsėdusį keleivį galima tik kol mikroautobusas dar nėra pajudėjęs iš pirminės stotelės.