Šiuo metu svarstomi Lietuvos saugios laivybos įstatymo pakeitimai, kurie daugeliui jūrų kapitonų sukėlė susirūpinimą.

Nesigėdydavo paskambinti

Lietuvos jūrų kapitonų klubo pirmininkas Juozas Liepuonius mano, kad Lietuvos saugios laivybos administracijoje ir Susisiekimo ministerijoje nebeliko profesionalių jūrininkų, laivų kapitonų, kurie suvoktų jūrinės laivybos niuansus.

„Susisiekimo ministerijoje buvo Juozas Darulis – profesionalus jūrininkas, kuris nesigėdydavo paskambinti mūsų kapitonams ir pasikonsultuoti. Dabar jaunesnieji klerkai jaučiasi gudresni už visus ir projektus teikia nesikonsultuodami su profesionaliais jūrininkais“, – pastebėjo J.Liepuonius.

Jis teigė, kad jie norėtų platesnės diskusijos dėl rengiamo Lietuvos saugios laivybos įstatymo. Jis pasigedo diskusijų ar konferencijų, kurios, keičiant su laivyba susijusius svarbius dokumentus, vykusios iki 2010 metų.

Lengviausia kaltinti kapitoną

Tai, kad rengiant Lietuvos saugios laivybos įstatymą sudarkyta tvarka, pastebėjo ir jūrų kapitonai Valdas Trakūkas ir Vytautas Paulauskas. Pastarasis 1993 metais buvo vienas pirmųjų po nepriklausomybės atkūrimo lietuviškojo Saugios laivybos įstatymo rengėjų.

Pirmiausia užkliuvo tai, kad, kalbant apie laivų avarijas, niekur neminimi uosto įrenginiai. Anot J.Liepuoniaus, vienpusiškas laivų avarijų nuostatų traktavimas prasilenkia su tarptautiniais jūriniais dokumentais ir realia praktika.

Jis pats atsiminė tyręs atvejį, kaip audros metu prie kranto įvyko laivo avarija, kai buvo nuplėštas knechtas. Kaip visada, bandyta apkaltinti laivo kapitoną, bet pavyko įrodyti, kad kalti buvo uosto įrenginio statytojai.

Dar vienas atvejis prisimintas iš Ventspilio uosto istorijos, kai laivas užkabino kraną. Paaiškėjo, kad tai ne laivo kapitono, o uosto tarnybų kaltė.

„Jei avarijų terminologijoje neliktų kranto įrenginių, visais atvejais 100 procentų atsakytų laivų kapitonai“, – mano J.Liepuonius.

Nerimas dėl locmanų patirties

Kita jūrų kapitonams nepriimtina Lietuvos saugios laivybos įstatymo nuostata atrodo tai, kad bandoma sumenkinti uosto locmanų kvalifikacinių reikalavimų lygį.

Anksčiau buvo nusistovėjusi praktika, kad dirbti locmanais priimami tik laivų kapitonais ar vyriausiaisiais padėjėjais dirbę jūrininkai. Dabar bandoma įteisinti nuostatą, kad locmanais gali būti laivavedžiai, ne mažiau nei dvejus metus dirbę budinčiais kapitono padėjėjais.

Ką reiškia budintys kapitono padėjėjai? Ši sąvoka Lietuvos jūrų kapitonų klubo nariams nėra suprantama. Ar tai reiškia, kad laivavedys dvejus metus pasitrynė ant tiltelio ir jau gali pretenduoti tapti locmanais?

„Locmano darbas – svarbus ir atsakingas, o avarijų pasekmės gali būti itin skaudžios. Jei laivas dėl netinkamo locmanavimo patirs avariją uosto vartuose ar pačiame uoste, bus ne tik tiesioginė žala, bet tai pakenks ir uosto prestižui“, – tvirtino J.Liepuonius.

Jo nuomone, įstatymus reikia keisti, nes gyvenimas nestovi vietoje, per pastaruosius metus pasikeitė daug konvencijų ir reikia prisitaikyti prie jų.

„Pokyčiai turi būti daromi kokybiškai. Ne taip, kad skubiai bus priimtas bet koks įstatymas, o po to, kai paaiškės, kad jis nei šioks nei toks, bus taisomas, kaip jau yra įprasta Lietuvoje“, – teigė J.Liepuonius.