Kultūros ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai valstybei padarytos žalos rekonstruojant Klaipėdos dramos teatrą.

Kultūros ministerijos Vidaus audito skyrius nustatė, kad pagal investicinį projektą vykdant Klaipėdos dramos teatro pastato Teatro gatvėje avarinės būklės likvidavimo ir rekonstravimo darbus dalis pastato pernai nugriauta, tačiau didžioji dalis statybinių ir kitų medžiagų, likusių demontavus ir išardžius pastatą, nebuvo tinkamai fiksuotos ir įtrauktos į buhalterinę apskaitą.

Anot Kultūros ministerijos pranešimo, taip pat neaišku, kur ir kokiems tikslams jos buvo panaudotos, mat vidaus audito metu ir vėliau įstaigoje atlikus likučių patikrinimą rastas tik nedidelis jų kiekis.

„Apibendrinus nustatytus faktus darytina išvada, kad atsakingiems teatro darbuotojams netinkamai vykdant pareigas biudžetinei įstaigai (valstybei) buvo padaryta mažiausiai 214 tūkst. litų žala“, - rašoma penktadienį išplatintame ministerijos pranešime.

Kultūros ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti Klaipėdos dramos teatre susidariusią situaciją ir įvertinti asmenų, dėl kurių kaltės biudžetinė įstaiga prarado turtą ir patyrė žalą, veiksmus.

Papildyta 11.37 val.:

Teatro vadovas Gediminas Pranckūnas BNS sakė nesuprantantis, kodėl kaltinamas jis, mat bendrovės „Pamario restauratorius“ atliekamą rekonstrukciją turėjo prižiūrėti valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“, su kuria teatras sudarė sutartį.

„Jie turi prižiūrėti viską, ir jie viską turi mums įrodyti, kiek ten buvo, kiek nebuvo, bet taip išeina, kad aš turėjau skaičiuoti tuos metalus, tą medieną, bet aš tai ne specialistas. Žinau tai, ką jie pateikė, mes irgi dabar jiems pateikėme kai ką, tegu atsako į kai kuriuos klausimus“, - BNS sakė G.Pranckūnas.

„Nežinau audito, kurie atėjo su tokia nuostata, kad čia mes kalti esame. Mes tai ne statybininkai, mes pasirašėme sutartis su dviem organizacijomis - kam tada tos organizacijos, kad mus čia kaltina“, - piktinosi jis.

Anot G.Pranckūno, teatras savo ruožtu ketina kreiptis į prokuratūrą dėl „Lietuvos paminklų“ ir „Pamario restauratoriaus“ veiksmų.

„Mes tuos statybininkus irgi atiduosime prokuratūrai, tegu jie atsako į tuos klausimus, tegu jie pateikia dokumentus, kaip jie dirbo ir ką rado, ko nerado“, - sakė G.Pranckūnas.

Šiuo metu Klaipėdos dramos teatras glaudžiasi kultūros centre „Žvejų rūmai“, o į rekonstruotą pastatą tikisi sugrįžti 2014 metų antrojoje pusėje.

Iki šių metų pabaigos norima ne tik uždengti stogą, bet ir atlikti vidaus darbus, susijusius su pastato apšiltinimu, oro kondensavimu.

Visa teatro rekonstrukcijos projekto vertė - beveik 65 mln. litų. Be 20,7 mln. litų vertės statybos darbų ketinama sumontuoti naują scenos įranga, įrengti žiūrovų sales.

Seniausias Lietuvos teatro pastatas uostamiestyje dėl avarinės būklės buvo uždarytas 2007 metais.

Papildyta  (14:28 val.)

Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijos rangovas – bendrovė  „Pamario restauratorius“, reaguodama į  Kultūros ministerijos informaciją apie inicijuojamą tyrimą dėl galimai valstybei padarytos žalos atliekant teatro pastatų griovimo darbus, išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog visi pastato demontavimo darbai buvo atlikti pagal rekonstrukcijos projekto reikalavimus.

Oficialiai patvirtintame investiciniame projekte „Klaipėdos  dramos teatro pastato Klaipėdoje, Teatro g. 2 avarinės būklės likvidavimas ir pastato rekonstravimas“  nurodyta, jog vykdant griovimo-ardymo darbus, bet kokias atliekas ir statybinį laužą rangovas privalo išvežti į paskirtą ir patvirtintą vietos valdžios sąvartyną.

Prieš pradedant avarinės būklės pastatų ardymo darbus ar vykdant juos, kokių nors kitų Dramos teatro administracijos, teatro steigėjo ar projekto užsakovo nurodymų dėl statybinio laužo panaudojimo nebuvo gauta. Todėl darbai įvykdyti pagal projekto reikalavimus. Jų įvykdymo aktai oficialiai priimti ir patvirtinti, kaip tai numato Statybų įstatymas, objekto Rangos sutartis bei kiti norminiai aktai, - teigiama pranešime.

Klaipėdos dramos teatro administracijos prašymu, šios įstaigos veiklą tikrinusiems Kultūros ministerijos auditoriams buvo pateikta išsami medžiaga apie statybinio laužo kiekius bei jų sutvarkymą.

Bendrovė „Pamario restauratorius“teigia pasiruošusi pateikti visą su šiuo klausimu susijusią dokumentaciją inicijuojamą tyrimą atliksiančioms valstybės institucijoms.