Pernai prisiekę seimūnai su meru Vytautu Grubliausku susitinka ne pirmą kartą. Lygiai prieš tris mėnesius jie aptarė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukciją, kvapų pietinėje miesto dalyje problemą, Šv. Jono bažnyčios atstatymą ir kitus klausimus.

Šįsyk diskusijų objektu tapo Klaipėdos universitetas ir jo išlikimo rebusas.

Trys uostamiestyje esančios aukštosios mokyklos – Klaipėdos universitetas, Klaipėdos valstybinė kolegija ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla raginamos ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo, gal net susijungimo galimybių. Vis dėlto tapti kitų padaliniais nenori nė viena įstaiga.

"Klaipėdos universiteto ateities scenarijus neišvengiamai bus tvirtinamas Seime. Toks, koks šiandien jis yra, – su gausybe studijų programų, struktūrinių padalinių – netenkina miesto, akademinės bendruomenės, regiono ir valstybės lūkesčių. Pagrindinis klausimas, koks universitetas turi išlikti", – pabrėžė V. Grubliauskas.

Beveik visi seimūnai šiuo klausimu turėjo savų pastabų.

"Panašu, kad universitetas savo problemas bando spręsti Klaipėdos valstybinės kolegijos ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos sąskaita. Nemanau, kad kolegija gali išgelbėti Klaipėdos universitetą, šioje situacijoje įžvelgiu tik sėkmingą bendradarbiavimą", – tikino Seimo narė Irena Šiaulienė.

Eugenijus Gentvilas atkreipė dėmesį, esą pati Švietimo ir mokslo ministerija iki galo nėra apsisprendusi, pagal kokius kriterijus vyks aukštųjų mokyklų skaičiaus mažinimas.

"Mano nuomone, ne aukštųjų mokyklų skaičius yra esmė, o teikiamų žinių lygis", – samprotavo politikas.

Simono Gentvilo žodžiais, Klaipėdos universitetas nesuvokia savo bėdų. Esą Klaipėdoje gyventojų mažėja ne taip sparčiai, kaip čia esančiose aukštosiose mokyklose.

"Klaipėdą studentai palieka palieka sparčiau, nei miestiečiai, todėl norime ne išlikimo, o proveržio plano. Reikia konkrečių siūlymų", – įsitikinęs S. Gentvilas.