Pereiti į pagrindinį turinį

Dėl krantinių – teisybės net į Europos teismą

2019-05-08 08:48

Dėl uosto statybos objektų vyksta tokia įnirtinga kova, kad kartais ginčai pasiekia ne tik Lietuvos, bet ir ES teismus.

Situacija: dėl dalies šių krantinių statybos teismuose ilgai vyko ginčai.
Situacija: dėl dalies šių krantinių statybos teismuose ilgai vyko ginčai. / Vidmanto Matučio nuotr.

Priteisė bylinėjimo išlaidas

Bene labiausiai žinomas uosto statybos bendrovės „Borta“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ginčas, peržengęs tarptautines ribas.

Neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi nurodė, kad Uosto direkcija turi sumokėti „Bortai“ 1870 eurų bylinėjimosi išlaidų, kurias ši patyrė Europos Teisingumo Teismo procese.

Išlaidos, kurias turės atlyginti Uosto direkcijai nėra didelės, bet įdomesnis pats faktas, kad uosto statytojai pereina netgi per Europos teismo procesus, kad įrodytų savo teisybę.

Pradžia – pretenzijos konkurse

Prejudiciniai klausimai kilo dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 rekonstravimo viešojo pirkimo konkurso.

Konkurso sąlygose pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas buvo reikalaujama nurodyti, kokius subrangovus samdys konkurso dalyvė. Įstatymas reikalavo, kad konkurso dalyvis, jei samdo subrangovus, pats atliktų didesnę dalį darbų. Klausimų kilo ir dėl konkurso dalyvių profesinių pajėgumo reikalavimų, jungtinės veiklos sutarties partnerių.

„Borta“ pretenzijas reiškė konkurso metu. Uosto direkcija jas atmetė. „Borta“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Šiam priėmus nepalankų sprendimą į Lietuvos apeliacinį teismą. Nepakeitus ankstesnio teismo sprendimo kreiptasi į Lietuvos aukščiausiąjį teismą. Šis ir nusprendė kreiptis į Europos Teisingumo Teismą suformulavęs dvi grupes prejudicinių klausimų.

Pirma dalis buvo dėl subrangovų ir pagrindinių darbų bei dėl jungtinės veiklos partnerio ir profesinio pajėgumo reikalavimų. Antra dalis buvo dėl konkurso tiekėjų lygiaverčio vertinimo, jų kvalifikacijos, jos tikslinimo terminų, tiekėjų pajėgumo sumavimo. 

Neatitiko ES teisės

ES teisėje dėl viešųjų pirkimų daug kas sudėliota Direktyvoje 2004/17.

Išaiškinta, kad viešojo darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiama subrangovų, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti pats tiekėjas, Lietuvos nacionalinėje teisėje esanti neteisinga ir turi būti draudžiama.

Draudžiama nuostata pripažinta ir tai, kad įnašai tenkinant profesinio pajėgumo reikalavimus atitiktų laimėjus konkursą realiai atliekamų darbų dalį.  

Taip iš esmės buvo pripažinta bendrovės „Borta“ ginčytina teisybė. Pagal Europos Teisingumo Teismo išaiškintus prejudicinius klausimus turėtų būti atliekami Viešųjų pirkimų įstatymo koregavimas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų