Norėtų pasikabinti trispalvę
Verslininkas Marijus pasakojo, kad ką tik įsigyta jachta be vargo perplaukė Baltijos jūrą, o štai Lietuvos vandenyse gavo baudą už plaukiojimą neregistruotu laivu.
„Didžiausia problema ta, kad skirtingose šalyse – skirtingos taisyklės. Olandijoje tokio laivo nereikia registruoti. Jis tiesiog laisvai plaukioja. Lietuvis, nusipirkęs laivą, gauna tik pirkimo–pardavimo sutartį. O Lietuvoje registracijai prašoma įvairių dokumentų. Laivo registracija – didelis projektas. Reikia samdyti ekspertus“, – pasakojo jachtos savininkas.
Vyras savaitgalį nusprendė paplaukioti mariose. Tačiau gavo baudą, kad vidaus vandenyse laigo neregistruotu laiveliu.
„Daug senesnės jachtos užsienyje eksploatuojamos be tokių dokumentų, kokių reikalaujama Lietuvoje. Todėl čia reikia ekspertų, reikia ieškoti numerių, įvairių įrodymų ir laukia ilgas registravimo procesas. Tada kyla klausimas – kodėl tiek daug lietuvių savo laivus registruoja Lenkijoje?“ – kalbėjo laivo savininkas.
Marijus pripažino, kad lenkų sukurta itin supaprastinta laivų registravimo tvarka – patrauklesnė.
„Bet aš jaučiuosi esąs patriotas. Aš norėčiau trispalvės savo laivui. Ne taip, kaip visi dabar, kabina Lenkijos vėliavą. Laivo registravimui reikės daug laiko. Nesmagu, kad Lietuvoje tiek daug biurokratijos“, – pastebėjo Marijus.
Uoste – lenkų vėliavos
Klaipėdos pilies uosto kapitonas Alvydas Šilys pripažino, kad Lenkijos vėliavų mūsų uostelyje vis daugėja.
„Taip, yra daug laivų su Lenkijos vėliavomis. Jie ten net pirminės apžiūros nedaro. Užtenka nusiųsti dokumentus ir registruoja laivą. Kiekvienas į Lietuvos rinką patenkantis pramoginis laivas privalo turėti gamintojo lentelę. Kadangi pas mus galioja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl asmeninių ir pramoginių laivų, kiekvienas laivas turi turėti CE ženklą ir identifikavimo numerį“, – paaiškino Klaipėdos pilies uosto kapitonas.
Kapitonas A. Šilys akcentavo, kad ES reguliuoja sritį, susijusią su laivyba.
„Tačiau laivų registracijos tvarkas kiekviena šalis nusistato savo. Lietuvos vėliava dar visiškai neprarasta. Kas nori, tas sugeba užregistruoti. Yra notifikavimo įmonių, kurios patikrina, ar laivas atitinka ES reikalavimus. Išduodamas sertifikatas, ir laivą galima registruoti. Tik tiek, kad tai – brangi procedūra“, – patikino A. Šilys.
Tokia paslauga laivo savininkui gali atsieiti nuo 1,2 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų.
„Žmonės taupo pinigus ir laivus registruoja kitur“, – apgailestavo kapitonas.
Yra skirtingos tvarkos
Tai, kad lietuviai vis daugiau perka laivų, byloja – gyvenimas gerėja.
Dažnokai lietuviai perka ir senesnius laivus. O tada prasideda problemos. Tenka ieškoti specifinių laivo dokumentų.
„Kiekviena šalis turi teisę nusistatyti savas taisykles. Švedijoje jachtas gali registruoti klubai. Vyriausybė jiems leidusi išduoti laivų registracijos dokumentus. O norvegai turi laivų registrą, priešingai nei švedai. Kiekvienoje šalyje vis kitaip“, – kalbėjo A. Šilys.
Kapitonas priminė, kad nors Lenkijoje galioja itin paprasta registracijos tvarka, lenkiški laivavedžio dokumentai Lietuvoje nėra tinkami.
„Tai jau visiems ištransliuota. Taip yra ir dėl pramoginio laivo laivavedžio pažymėjimo. Burinės jachtos laivavedžio pažymėjimą išduoda Lietuvos buriuotojų sąjunga. Reikia suprasti, kad lenkiški laivavedžio pažymėjimai galioja tik Lenkijos vidaus vandenyse“, – priminė A. Šilys.
Tačiau verta pažymėti, kad burinių jachtų iki šešių metrų Lietuvoje nereikia registruoti.
Supaprastinta tvarka ir mažiesiems laivams, jei jais neplaukiojama pasienio ruožuose.
Bet kuris lietuvis mažu laiveliu, turinčiu negalingą variklį, laisvai gali plaukioti vidaus vandenyse.
„Taip, daug tvarkų buvo supaprastinta“, – pripažino kapitonas.
Žmonės taupo pinigus ir laivus registruoja kitur.
Po direktyvų – pokyčiai
Lietuvos transporto saugos administracijos Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo skyriui laikinai vadovaujantis Ramūnas Dočys tikino, kad Lietuvoje tikrai visus laivus įmanoma priregistruoti.
„Tik proceso sudėtingumas priklauso nuo pagaminimo metų. 1996–1998 m. įsigaliojus pramoginių laivų direktyvai, buvo apibrėžtos pramoginių laivų registravimo tvarkos. Tai susiję su ekologija ir saugumo reikalavimais. Nuo tada atsirado gamintojo lentelės laivuose, CE ženklas ir kiti dalykai“, – tvarkas aiškino R. Dočys.
Tvarkos galioja ES ir Europos ekonominės erdvės narėms.
„Įsigaliojus direktyvoms, atsirado gamintojo lentelės. Jose privalu nurodyti, kiek keleivių gali plaukti laivu. Taip pat atsirado kategorija, kurioje nurodyta, kur galima plaukioti laivu. Galų gale registruojant reikia tokių duomenų kaip laivo ilgis, laivo plotis“, – teigė R. Dočys.
Jo teigimu, lietuviai jokių perteklinių tvarkų neišgalvojo.
„Tik tiek, kad yra šalių, kur laivų registracijos nėra. Tačiau Švedijoje privalomas draudimas. Draudėjai dažnai taip pat nurodo techninius laivo duomenis. Jei laive yra stacionarus variklis, reikia jo duomenų. Dažniausiai registruojant ir trūksta techninių duomenų, todėl savininkas turėtų pasirūpinti tokiais dokumentais“, – priminė R. Dočys.
Registruojant laivą, privalu nurodyti, kur jis gali plaukioti – gal tik vidaus vandenyse, o gal juo galima plaukti vandenynais.
„Lietuvoje laivų registracija yra privaloma, tačiau nėra būtinas draudimas. O Švedijoje priešingai – draudimas būtinas, o registracija – ne. Daugybė žmonių iš anksto nepasidomi, ir tuomet iškyla sunkumų. Kas domisi, sužino tvarkas“, – pastebėjo R. Dočys.
Ekspertai – tik užsienyje
Laivo savininkui dėl trūkstamų techninių dokumentų patariama kreiptis į notifikuotą įstaigą.
Tačiau R. Dočys pripažino, kad Lietuvoje tokių nėra.
„Bet yra Lenkijoje, yra ir Latvijoje. Pas mus, deja, dar nėra. Visoje Europoje yra per 30 tokių įstaigų. Šios įstaigos turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir turi atlikti tam tikras procedūras“, – sakė R. Dočys.
Pribloškia pažeidimų mastas
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Vandens transporto departamento direktorė Vilma Ketlerienė pastebėjo, kad lietuviai, prieš pirkdami laivą ar jachtą, galėtų pasidomėti tvarkomis, kurios galioja Lietuvoje.
„Laivyba vidaus vandenyse yra kiekvienos valstybės vidaus reikalas. Kai pasigirsta pasakymų, kad jokios kontrolės šioje srityje nereikia, mes, kurie vykdome kontrolę vandenyje, matome kiek kitokią situaciją. Vieno pastaruoju metu vykusio reido metu 16-oje tikrintų laivų nustatyti aštuoni pažeidimų atvejai. Tai yra 50 proc. Ar tai nėra daug?“ – pastebėjo V. Ketlerienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvos transporto saugos administracija pirmiausia kelia saugumo klausimus.
„Vidaus vandenų laivyba intensyvėja. Atsiranda problemų, kurių anksčiau neturėjome. Žmonės skundžiasi vandens motociklų keliamu triukšmu. Kyla ir daugiau klausimų. O tvarkos nuolat keičiasi“, – kalbėjo specialistė.
Registruoja. Ir nemažai
V. Ketlerienė pripažino, kad Skandinavijos šalys lietuvius ragina neatlaisvinti šiuo metu galiojančių tvarkų.
„Pripažįstama, kad kai kur kontrolė yra nepakankama. Jei lenkai supaprastino tvarkas taip smarkiai, tai gal jie turi būrius pareigūnų, kurie užtikrina tvarką? Deja, mūsų visuomenės sąmoningumas yra toks, koks yra“, – sakė V. Ketlerienė.
Vandens transporto departamento direktorė patikino, kad nuo pandemijos pabaigos pramoginių laivų pirkimas auga.
„Mes nematome, jog registruojamų laivų mažėtų, jei bandoma pasakyti, kad visi jie registruojami Lenkijoje. Tačiau yra itin svarbus momentas – pramoginiai, komerciniams tikslams skirti laivai ir jų kontrolė. O kas turėtų užtikrinti, kad keleivis, įlipęs į laivą, nenuskęs? Jei žmogus perka laivą tik sau, tai jo reikalas pasirūpinti savo saugumu. Bet valstybė itin atidžiai žiūri į tą sritį, kuri susijusi su paslaugomis ir žmonių plukdymu“, – akcentavo V. Ketlerienė.
Pernai LTSA laivavedžius buvo įspėjusi dėl Lietuvoje nepripažįstamų laivavedžio dokumentų, kurių pareigūnai masiškai aptiko patikrinimų metu.
Lietuviai buvo perspėti, kad International Sailing Schools Association (ISSA) išduoti pramoginių laivų laivavedžių pažymėjimai Lietuvoje negalioja.
Prasidėjus pramoginiam sezonui vandenyje LTSA konstatavo, kad vieni dažniausių pažeidimų vykdant komercinę pramoginę laivybą, kuriuos patikrinimų metu pastebi pareigūnai, yra neblaivių laivavedžių problema.
Dažnai laivelis būna valdomas neturint tam teisės, laivui neatlikta techninė apžiūra arba jis visai neįregistruotas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)