Lietuvos latviai stoja į atvirą kovą dėl galimybės turėti maršrutinį autobusą, kuriuo galėtų susisiekti su pajūriui artimiausiais Latvijos miesteliais. Tačiau dėl ES direktyvų keleivių vežėjai neturi teisės kaimyninėje šalyje užimti vietinių maršrutų vežėjų vietos, nes tai esą būtų traktuojama kaip mėginimas kištis į vietos rinką.

Rinko parašus

Klaipėdos apskrities latvių asociacijos nariai surinko šūsnis parašų ir savo peticiją išsiuntė Latvijos ir Lietuvos susisiekimo ministrams.

Latvijos pusėje esančios Rucavos nuovados gyventojai prašo sugrąžinti autobuso maršrutą Klaipėda–Ryga per Liepoją. Pageidaujama, kad autobusas užsuktų į Rucavos stotį ir paimtų keleivius, važiuojančius į kitus Latvijos miestus, o vakare šie keleiviai pageidauja sugrįžti namo.
Latviai teigia, kad šis maršrutas yra istorinis ir žmonėms tarnavo 40 metų.

"Pas mus į Rucavos stotį autobusas net neužvažiuoja. Važiuoja pro šalį, vežiodamas orą, be keleivių", – piktinosi latvių asociacijos "Atpūta" vadovas Gotfridas Tapinas.

Raštą gavo ir Klaipėdos autobusų parko vadovybė.

Draudžia ES direktyvos

Tačiau Autobusų parko Pervežimo skyriaus vadovas Vaidas Ramanauskas latvių pasipiktinimuose įžvelgia tik dalį tiesos.

"Tai tikrai yra nenormalu. Mes iš tiesų turime maršrutą iki Rygos ir važiuojame per visus kaimelius. Tačiau yra uždraustas kabotažinis pervežimas. Mes,  važiuodami iš Klaipėdos, negalime pavežti keleivio į Palangą arba Šventąją. Galime nuvežti tik į Latviją", – tikino V.Ramanauskas.

Latvijoje taip pat yra draudžiama vežti keleivius nuo vienos iki kitos tarpinės stotelės.

"Galime vežti keleivius tik iš šalies į šalį. Vietinių vežimų negalime imtis. Tai draudžia ES direktyvos", – situaciją aiškino specialistas.

Pripažįstama, kad tokie maršrutai nėra itin pelningi, keleivių skaičius juose nėra didelis.

"Tačiau pats save šis maršrutas išlaikytų. Tai nebūtų itin nuostolinga. Daug metų, kol nebuvo šio reglamento, mes važiuodavome šiuo maršrutu. Atsiradus draudimams, maršrutas tapo nuostolingas. Pernai žiemą šį maršrutą buvome sustabdę. Važiuodavome tik vasaros metu. Vietiniai tuojau pat pajuto nepatogumus", – pripažino V.Ramanauskas.

Iki Liepojos ar Nicos iš Lietuvos faktiškai nebeįmanoma autobusu nuvažiuoti.

Politikai – abejingi

"Šalys gali susitarti dėl kabotažinių vežimų. Draudimas ES lygmeniu atsirado dėl tarptautinių vežimų tam, kad svetimi vežėjai nekonkuruotų su vidaus rinka. Tačiau mūsų situacija nėra tokia pat, kaip Vokietijoje. Galėtų būti ir išimčių", – svarstė V.Ramanauskas.

Vežėjai tikino, kad ne kartą yra mėginę belstis su šia problema aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, tačiau atsimušdavo lyg į sieną.

"Norint ką nors pasiekti, reikia dirbti, važiuoti tartis į Latviją, ieškoti teisinių kelių. O politikai nenori to daryti, nes naudos iš to jiems nėra", – nuomonę išsakė
V.Ramanauskas.

Jis prisipažino, kad kol kas įmonė nėra apsisprendusi, ar per žiemą išlaikys maršrutą Klaipėda–Liepoja–Ryga gyvybingą. Sprendimas bus priimtas atlikus skaičiavimus.