Milijonai tonų iškasenų

Stoniškiuose yra geriausiai išžvalgytas opokos telkinys Lietuvoje, kurio plotas – daugiau kaip 25 ha. Naudingosios iškasenos glūdi 9–14 m gylyje, o čia esančio opokos sluoksnio storis siekia 39 m.

Geologai tvirtina, kad įstabaus grožio vandens telkinio dugne slūgso 15,9 mln. tonų opokos, o prieš kelis dešimtmečius čia buvo iškasta tik pusė milijono tonų.

Opoka naudojama kaip priedas cementui gaminti, norint padidinti šilumos varžą ir garso izoliaciją. Uoliena labai gerai sugeria kvapą, drėgmę, iš jos galima gaminti net kraiką katėms ar šunims.

Šis karjeras nebuvo eksploatuojamas nuo 1994 m.

Klaipėdiečių žvejų kompanija, neseniai apsilankiusi Stoniškių karjere, nustebo, išvydusi, kad iš šio telkinio išpumpuojamas vanduo.

Kelionė: Laukžemių tvenkinyje žvejai prieš penkerius metus rankomis iš dumblo iškėlė beveik dviejų metrų ilgio, per 40 kilogramų sveriantį šamą, kurį išgabeno į Malūno tvenkinį. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

„Buvome priblokšti. Šis vandens telkinys itin skaidrus, visoje Vakarų Lietuvoje tokio reikėtų paieškoti. Pamatėme, kad čia išleidžiamas vanduo, o vietiniai žvejai papasakojo, kad šio telkinio iš viso netrukus neliks. Tikrai žinome, kad jame yra itin retų žuvų egzempliorių, kas bus žuvims, nėra aišku. Ar jas kas nors iškels, išgelbės? Šalyje vyrauja karščiai, vanduo nuleidinėjamas, ten tuojau trūks deguonies. Jau šiuo metu turėtų būti pasirengta žuvų iškėlimui, tačiau nelabai aišku, ar tai bus daroma“, – dėstė klaipėdietis Vytautas.

Kas gelbės žuvis?

Jau kelias savaites atsakymų į panašius klausimus ieško ir Tomas Navalinskas, Klaipėdos rajono žvejų asociacijos valdybos narys.

Ši asociacija dėmesio sulaukė tuomet, kai buvo nuleidžiamas Laukžemių tvenkinys, esantis Klaipėdos rajone, o dešimtys žvejų savanorių iš purvo rankomis ištraukė ir pergabeno įspūdingo dydžio žuvis.

Verslui juk ne žuvys rūpi, o opoka.

„Mes turime patirties, kaip tai daroma. Stoniškių telkinys yra devynių aukštų namo gylio. Galima tik įsivaizduoti, kas jame gali gyventi. Vienas giliausių telkinių čia aplink mus. Tarp žvejų pasklidus kalboms, kad karjeras yra nuleidinėjamas, pats kreipiausi į aplinkosaugininkus. O kaip bus dėl žuvų? Visi gyvūnai turi teisę gyventi. Man buvo paaiškinta, kad tai privatus telkinys, o privatininkas jame gali daryti tai, ką nori. Bet ar tikrai? Jei ūkininkas neprižiūri savo gyvulių ir nustatomas žiaurus elgesys su gyvūnais, jie iš tokio ūkininko yra paimami. Ar tikrai opokos kasėjai žino, kaip reikia elgtis su žuvimis? Jei žuvys, nuleidus vandenį, bus paliktos mirti dumble, ar tai negali būti prilyginta žiauriam elgesiui su gyvūnais?“ – klausė T.Navalinskas.

Tomas Navalinskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laimėjo konkursą

Stoniškių karjeras priklauso įmonei „Glomus“. Pasak įmonės direktoriaus Povilo Martinkaus, nustojus eksploatuoti opokos telkinį, karjeras per 30 metų natūraliai prisipildė vandeniu.

„Aš suprantu, per tą laiką užaugo nauja karta gyventojų, ir visiems atrodo, kad jie gyvena kažkokioje kurortinėje zonoje. Taip, tai yra labai graži vieta, labai skaidrus vanduo. Tačiau mes, kaip įmonė, turime Geologijos tarnybos leidimą eksploatuoti opokos telkinį. Mes nuomojame valstybinę žemę, nes laimėjome žemės nuomos konkursą. Šiam telkiniui žemės paskirtis negali būti keičiama, jis skirtas tik naudingosioms iškasenoms“, – patikino P.Martinkus.

Verslininkai pripažino, kad jau net turi sutartis gautai žaliavai parduoti.

„Susidomėjo užsienio cemento bendrovės. Todėl nusprendėme paruošti karjerą eksploatacijai – išpumpuoti vandenį, atsivežti techniką. Pats vandens telkinys yra apie 10 hektarų, bet opokos telkinys gali būti kur kas didesnis“, – neslėpė P.Martinkus.

Stoniškių karjeras populiarus ne tik tarp žvejų, bet mėgstamas ir nardytojų.

„Vanduo toks skaidrus dėl silicio. Šiame telkinyje nesidaugina jokie dumbliai. Silicis veikia kaip antiseptikas, jis naikina bakterijas, turi didesnį šarmingumą“, – paaiškino įmonės „Glomus“ vadovas P.Martinkus.

Vanduo ir žuvys – niekieno?

Įmonės vadovas patikino, kad sulaukė nerimastingų žvejų klausimų.

„Mes žuvis ketiname perkelti į Gėgės upę. Gali žvejai prisidėti prie proceso, mes nieko prieš. Bet šis telkinys yra karjeras, jam netaikomi specialūs aplinkosaugos reikalavimai. Nėra įpareigojimo saugoti žuvis. Tai tik susitarimas su žvejais ir gyventojais, jei jie nori, gali prisidėti ir perkelti vertingesnes žuvis. Viliuosi, kad susipriešinimo nebus. Dėl žuvų nesipyksime“, – vylėsi įmonės vadovas.

Jei karjeras yra išnuomotas privačiai bendrovei, žemė po juo yra valstybės. Ar tai reiškia, kad vanduo ir žuvys yra niekieno?

„Taip išeina“, – pečiais gūžtelėjo P.Martinkus.

Susitikime – klausimų lavina

Tačiau įmonės atstovų ir bendruomenės susitikime vyravo kiek kitokios nuotaikos, nei vylėsi verslininkai.

Žmonės kvotė verslininkus be gailesčio – sulaukta klausimų net ir apie įmonės finansinius pajėgumus.

Mat vietiniai baiminasi tokio scenarijaus – nuleidus karjerą, iškasus jo dugną, jei įmonė bankrutuotų ir, susirinkusi techniką, dingtų iš Stoniškių, bendruomenei tektų gyventi lyg po karo likusiuose apkasuose.

Įmonės atstovų susitikimą su bendruomene teko organizuoti Pagėgių savivaldybei, nes ir vietos valdžią užplūdo gyventojų klausimai.

„Verslininkai yra šio telkinio šeimininkai. Jie gavo leidimą kasti opoką. Poveikio aplinkai vertinimą jie atliko. Visus dokumentus pateikė savivaldybei, ir mes nieko jiems negalime prikišti. Derinimo su visuomene procedūros praeitos, bet ne visi tai pamena. Tai dar prieš penkiolika metų buvo. Suprantama, kad kartos keitėsi“, – tikino susitikime dalyvavęs Pagėgių vicemeras Edgaras Kuturys.

Stoniškiai kaip antrieji Žygaičiai – vieni kovojo prieš dujas, o šie – prieš opoką.

Nors esą pagal tvarką verslininkams ir nėra būtinybės gelbėti vandenyje gyvenančias žuvis, vis dėlto Pagėgių savivaldybė nusprendė kreiptis į aplinkosaugininkus, kad šie duotų verslininkams privalomuosius nurodymus pasirūpinti telkinio gyvybe.

„Siekiame, kad žuvys būtų iškeltos į savivaldybės nurodytus telkinius. Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad visgi įmonė privalės iškelti žuvis. Aš suprantu žmones. Stoniškiai kaip antrieji Žygaičiai – vieni kovojo prieš dujas, o šie prieš opoką. Bet reikia suprasti – verslui leidimai duoti, jie visas procedūras atliko. Ko trūko, tai paaiškinimo gyventojams, dėl to ir organizavome susitikimą“, – patikino Pagėgių vicemeras E.Kuturys.

Edgaras Kuturys / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tikinama, kad dulkių ir triukšmo gavybos proceso metu nebus, iki telkinio driekiasi asfaltuotas kelias.

„Nuleidus telkinį, vietiniai reikalavo, kad dumblas su visomis nuosėdomis turėtų būti utilizuotas“, – susitikimo akcentus vardijo E.Kuturys.

Įmonės „Glomus“ direktorius P.Martinkus žurnalistams aiškino, kad įmonė į Stoniškius ateina ilgam, o veiklos čia užteks dešimtmečiams.

P.Martinkus patikino, kad opokos kasimas prasidės jau rudenį.

„Ten nemaži ištekliai. Antra tiek yra šalia esančiame telkinyje. Bet ten net atodanga nepadaryta. Šalia turėtų būti dar 33 hektarų telkinys. Jis jau išžvalgytas. Sunku prognozuoti, kokiam laikui mes čia veiklos turėsime. Cemento gamyklos žaliavą išbandė ir ji jiems tiko kaip priedas betono mišiniams. Minėtos gamyklos yra stambieji užsakovai, tačiau gamybos metu bus ir smulkios frakcijos, kur gali būti panaudota šveitimo priemonių – muilų, kosmetikos gamyboje“, – pasakojo P.Martinkus.

Stebina galiojančios tvarkos

Karjero nuomininkai įvardijo, kad vien elektrai, kuri bus sunaudota tvenkiniui išpumpuoti, teks pakloti 50 tūkst. eurų.

Į tai Klaipėdos rajono žvejų asociacijos valdybos narys T.Navalinskas replikavo, kad tai tik ašaros.

„Tai ne ta suma, kurios užtektų tinkamam žuvų iškėlimui. Tai gilus ir didelis telkinys, jei ten bus tiek žuvų, kiek spėjame, gali prireikti sumų su keliais nuliais. Kažin ar verslininkai norės tiek investuoti, dar negaudami pelno iš iškasenų telkinio. Mes, nuleidinėdami Laukžemių tvenkinį, buvome iš anksto paskaičiavę lūžio tašką, kada jau bus būtina iškelti žuvis. Dirbo gausybė žmonių. Buvo parengtas visas planas. Teko gauti vienus leidimus iš aplinkosaugininkų, kitų leidimų reikėjo, kai vežėme žuvis į kitus telkinius, kuriuos patvirtino Aplinkos ministerija. Perkėlimas buvo ne stichiškas. Negali į vieną telkinį atvežti vienos rūšies žuvų, nes sutriks ekosistema. Mes turėjome savanorių žvejų palaikymą, ar verslininkai samdys ką nors, neaišku. Teko nuomoti techniką. Tai yra didžiulės išlaidos. Verslui juk ne žuvys rūpi, o opoka“, – tvirtino T.Navalinskas.

Žvejų asociacijos valdybos narys akcentavo, kad nors Stoniškių karjeras vandens telkinių registre nėra registruotas kaip vandens telkinys, bet jis toks yra.

„Kas nuneigs, kad tai ne vandens telkinys? Jis yra gamtos dalis ir jame gyvenančio žuvys taip pat turi teisę gyventi. Čia yra dvilypė situacija. Taip, šis karjeras yra privatus. Bet žvelgiant plačiau, jame gyvena nemenki ištekliai žuvų“, – samprotavo T.Navalinskas.

Žvejys pastebėjo, kad, prieš perkeliant tonas žuvų iš vieno tvenkinio į kitą, reikia numatyti karantinavimo galimybes.

„O jei nuo perkeltų žuvų iškris kito telkinio žuvys? Kas atsakys už tai? Visi šie klausimai yra pakibę ore. Daugybė nežinomųjų. Bandau įsivaizduoti, kaip 25 metrų gylio tvenkinyje reikėtų pasiekti dugną, kai jau vanduo bus baigiamas pumpuoti. Faktas, kad didžiulės masės žuvų taip ir nepavyks išgelbėti. Žuvys sės į dugną ir visą tą masę kažkam reikės semti ekskavatoriais, kaip šaukštu. Mano manymu, tokius darbus iš viso reikėjo ne per karščius pradėti, o tik rudenį. Iš viso siūlyčiau kol kas stabdyti vandens išpumpavimą ir laukti atvėsimo. Kitaip Stoniškiuose bus ekologinė katastrofa. Žuvys kris dumble, pus ir vyraus smarvė. Tai jau būtų akivaizdi žala gamtai“, – nuomonę išsakė T.Navalinskas.

Žvejys pabrėžė, kad šalyje galiojančios tvarkos kartais verčia apstulbti.

„Išeitų, kad privatininkui valstybės išnuomotame tvenkinyje gyvenančios žuvys yra bevertės? Mes, įžuvindami savo tvenkinį, už lynų kilogramą mokėjome po 15 eurų. Tai yra lėtai augančios žuvys, todėl jos yra brangios. O čia lynai nejau nieko verti? Priminkime, kad už neteisėtai sugautą lyną gali būti skirta 60 eurų bauda, už lydeką –150 eurų. Įsivaizduokime, kiek tonų žuvų tokiame karjere gali būti? Čia gali pakvipti ir puse milijono eurų bauda už žalą gamtai. Nejaugi joks įstatymas šių gyvų padarų negina? Juk yra teisės aktai, kuriuose nurodyta, kiek centimetrų vandens per parą tvenkinyje gali būti nuleidžiama, nes tai gali pakenkti ekosistemai“, – kalbėjo T.Navalinskas.

Trofėjų nori ir užsieniečiai

T.Navalinskas užsiminė ir apie juodąją žvejybos rinką.

„Kalba apie didžiuosius reproduktorius, tas žuvis, kurios sveria ne vieną dešimtį kilogramų. Juodojoje rinkoje 12–14 kilogramų karpis gali kainuoti 500–600 eurų. Tai yra trofėjinės žuvys, joms 15–16 metų. Dėl tokių egzempliorių į Lietuvą atskrenda žvejai iš užsienio. Žinau telkinį, į kurį atskrenda žmonės iš Olandijos, Rusijos, Anglijos. Jei opokos kasėjams nereikia žuvų, jiems tereiktų kreiptis į tvenkinių savininkus. Manyčiau, suvažiuotų žmonės su savo technika, savo komandomis, siurbliais. Jie žinotų, ką daro, turėtų veiksmų planą. Ar bent jau tegul paieško, kas juos pakonsultuotų“, – patarė T.Navalinskas.