Dėl naujos Helsinkio grupės – galvosūkiai: garbiu vardu nori pasinaudoti politikai?

Lietuvoje įsteigus dar vieną žmogaus teisių gynimo draugiją – Naująją Helsinkio grupę, kilo sumaištis, nes pas mus jau veikia beveik tokio pat pavadinimo organizacija, turinti tvirtas tradicijas dar nuo sovietmečio laikų. Atsiradus painiavai, vieni piktinasi, kad garbiu vardu nori pasinaudoti politikai, antrieji tikina nepadarę jokio nusikaltimo.

Rėmėsi patikrintu pavyzdžiu

Rugsėjo 10-ąją, kai Vilniuje vyko dar viena protesto akcija prieš skiepus, buvo pasirašyta Naujosios Helsinkio grupės (NHG) Lietuvos piliečių konstitucinėms teisėms ginti Steigimo deklaracija.

Joje išreikštas susirūpinimas "dabartiniais antidemokratiniais procesais Lietuvoje ir visame pasaulyje, kai vis dažniau paminamos pamatinės universalios humanistinės vertybės, visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bei suverenių demokratinių šalių konstituciniai principai".

Todėl NHG steigėjai, remdamiesi 1975 m. Helsinkyje pasirašytu "Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje Baigiamuoju Aktu" ir visų sovietų okupaciniu laikotarpiu veikusių ir žmogaus bei tautų teises gynusių Helsinkio grupių pavyzdžiu, ir įsteigė šią viešo veikimo grupę.

Palaikymas: disidentas, kunigas R.Grigas pritarė NHG atsiradimui ir mano, kad organizacijos vardas priklausys nuo jos veiklos kokybės. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Deklaraciją pasirašė teisės filosofas Saulius Arlauskas, istorijos populiarintojas Tomas Baranauskas, kultūros istorikė Rasa Čepaitienė, menininkė Jurga Karčiauskaitė-Lago, politologas Marius Kundrotas, sociologas Gediminas Merkys, filosofė Nida Vasiliauskaitė, literatūros kritikė Erika Drungytė.

Garbės nariais NHG sutiko būti Kovo 11-osios akto signataras, filosofas Bronius Genzelis bei profesorius, akademikas, sociologas Romualdas Grigas.

Senbuviai – nustebę

Dar nuo sovietmečio, 1976 m., veikiančios Lietuvos Helsinkio grupės (LHG) koordinatorius Stasys Kaušinis teigė labai nustebęs, kai staiga paskelbta apie dar vieną organizaciją kone identišku pavadinimu.

S.Kaušinis pripažino, kad šiuo metu žmogaus teisių klausimas iškilo ir dėl migrantų krizės, ir dėl pandemijos padarinių, tačiau, jo manymu, tarp tų naujųjų žmogaus teisių gynėjų yra žmonių, siekiančių priešlaikinių Seimo rinkimų.

Nuomonė: buvusio LHG nario, parlamentaro P.Gražulio įsitikinimu, dabartinė Helsinkio grupė "nieko neveikė, nieko nedarė ir faktiškai buvo daugiau popierinė". (V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.)

"Ir jie įsivaizduoja, kad tam galima naudoti Lietuvos Helsinkio grupę arba jos vardą, bet viešai paskelbtame naujos organizacijos sąraše nėra nė vieno, kuris buvo kaip nors susijęs su LHG arba veikė žmogaus teisių gynimo srityje. Kalbėjau su kai kuriais jų ir paprašiau iš pavadinimo išmesti žodį "Helsinkio". Nes tai, kuo jie ketina užsiimti, nėra žmogaus teisių gynimas, ten įžvelgiame kitą gudrybę", – kalbėjo S.Kaušinis.

LHG viešai pareiškus protestą, iš naujosios panašaus pavadinimo grupės tučtuojau pasitraukė B.Genzelis, apie tai paskelbęs viešai.

Tai, kuo jie ketina užsiimti, nėra žmogaus teisių gynimas.

"Nežinojau, kad Helsinkio grupė veikia, dėlto steigimas alternatyvios – netikslingas. Aš joje negalėsiu dalyvauti", – netrukus pranešė B.Genzelis.

Pavirs politiniu satelitu?

S.Kaušinio teigimu, NHG ištakose stovi vienas dabartinis Seimo narys, turintis norą paversti naująją grupę politiniu priedėliu, kuris atakuotų dabartinę valdžią ir siektų priešlaikinių Seimo rinkimų.

"Nesakau, kad tai blogai, bet tai nėra senosios Helsinkio grupės tradicija arba jos veiklos sritis. Mūsų veiklos laukas yra žmogaus teisių pažeidimų fiksavimas, stebėjimas ir siekis juos pašalinti. Pastarieji rinkimai buvo demokratiniai, ir negalime vien todėl, kad mums kažkas nepatinka, siekti pakeisti Vyriausybę. Tad advokatas negali būti ir prokuroras, jei buvęs mūsų grupės narys išėjo į politiką, jo veikla pas mus nutraukiama", – kalbėjo S.Kaušinis.

Įsitikinimas: disidentė N.F.Sadūnaitė mano, kad dar viena organizacija, ginanti žmogaus teises, šiuo metu Lietuvai tikrai nepakenktų. (A. Ufarto / Fotobanko nuotr.)

S.Kaušinis neslėpė, kad Seimo narys dėl naujos Helsinkio grupės kūrimo su juo buvo susitikęs dar prieš pusmetį ir bandė įtikinti, kad toks darinys reikalingas.

"Jis man ilgai citavo Bibliją, demonstravo savo ypatingą išsilavinimą, bet jis negali dalyvauti tokios grupės veikloje, nes yra politikas. Aš jam mėginau įrodyti, kad nereikia Helsinkio grupės sąvokos vartoti politiniams klausimams, nes tai nėra žmogaus teisių gynimo specifika. Ukrainoje jau buvo analogas, kai įsikūrė dar viena Helsinkio grupė, ir viskas žlugo. Tai politinių technologų darbas, kai su žinoma vėliava sutelkiami žinomi žmonės ir tada – pirmyn į rinkimus", – kalbėjo S.Kaušinis.

LHG koordinatoriaus teigimu, į politiką ši organizacija eiti kategoriškai negali, nes jos misija yra humanitarinė, o ne politinė.

"Mes informavome NHG iniciatorius, kad tokia Helsinkio grupė jau veikia. Ir tegul jie svarsto. Ten yra garbingi žmonės, aukštos moralės, tačiau jų tikrasis koordinatorius yra politikas. Tai yra nemalonu, bet mes negalime palaidoti tokios organizacijos vien dėl to, kad kažkas nori išspręsti savo reikalus. Jei tik Helsinkio grupė taptų politizuota, mes prarastume užsienio partnerius, taptume politinės partijos priedėliu, turėtume pasitraukti iš žmogaus teisių gynimo nišos, nes tam reikalingi nepriklausomi atstovai", – pabrėžė S.Kaušinis.

"Nedarėme nieko nelegalaus"

NHG koordinatorė R.Čepaitienė tikino, kad kuriant šią grupę, jokių užuominų viešoje erdvėje apie dabar veikiančią Helsinkio grupę neaptiko, informacija buvo tik apie sovietmečiu veikusią LHG.

Esą į kelis senosios šios grupės narius ji kreipėsi ir sulaukė palaikymo dėl naujosios steigimo.

"Buvo didelis nustebimas, kai apsireiškė LHG ir pareiškė mums pretenzijas dėl pavadinimo. Mes gi nieko nepadarėme nelegalaus ir staiga buvome apkaltinti. Ne pirmus metus užsiimu visuomenine veikla, bet apie tos grupės egzistavimą nieko nebuvau girdėjusi. Jei jie ir veikė, manyčiau, formaliai, kažkokius popierius pasirašinėjo su kitomis žmogaus teisių gynimo asociacijomis, ir tiek", – kalbėjo R.Čepaitienė.

NHG koordinatorė suabejojo, ar tos pretenzijos yra teisėtos.

Esą kuo bus daugiau tokių, kurie padės žmonėms dabartinės "atšliaužiančios diktatūros sąlygose", bus tik geriau.

"Nesuprantu, kokia čia gali būti konkurencija ar varžymasis dėl kažkokios garbės, nes tai bus kruvinas sunkus darbas, juk mums vos įsikūrus, į mus kreipėsi žmonės su visomis bėdomis. Vadinasi, poreikis yra. Kur tie žmogaus teisių gynėjai buvo anksčiau? O mes stengiamės reaguoti į aktualijas, į dabartinės Vyriausybės saviveiklą žmogaus teisių srityje", – tvirtino R.Čepaitienė.

Palinkėjo gero darbo

Buvęs LHG atstovas, Seimo narys Petras Gražulis vienas tų, kuris pritarė Naujosios Helsinkio grupės atsiradimui.

"Sveikinu, kad ji įsikūrė. Tam pritaria ir Nijolė Felicija Sadūnaitė, ir kunigas Edmundas Paulionis, taip pat kunigas Robertas Grigas. O dabartinė Helsinkio grupė, jei ir buvo, tai ji nieko neveikė ir faktiškai, mano manymu, buvo daugiau popierinė. Tegul tos abi grupės susijungia, nes šiandien yra pažeidinėjamos pamatinės žmogaus teisės", – kalbėjo P.Gražulis.

Politikas pridūrė, kad nėra nė vienos tų grupių narys, tik žino, kad įsikūrė naujoji.

"Niekas čia nesidubliuos, tik paprasčiausiai čia paliestos kai kurių žmonių ambicijos. Tegul susijungia. Aš savo feisbuke pasveikinau, palinkėjau gero darbo, nes tokios grupės seniai reikėjo. Dar prieš metus mąsčiau, kad tokios Helsinkio grupės labai reikėtų, o dabar jos dar labiau reikia", – tikino politikas.

Sulaukė disidentų palaikymo

Disidentas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, kunigas R.Grigas irgi pritarė NHG įkūrimui.

"Kol kas žiūriu teigiamai į šią grupę. Nes juk tas visuomeninis aktyvumas sukilo, kai žmonės ėmė pastebėti perteklinius ribojimus, varžymus, valdančiųjų ideologijos primetimą viešojoje erdvėje, ką mano vyresnioji karta išgyveno sovietmečiu. Nieko keista, kad atsirado tokių, kurie bando tam oponuoti", – teigė R.Grigas.

Kunigas neatmetė, kad NHG vardą veikiausiai norima susieti su pirmosios, beveik kanonizuotos sovietmečio Helsinkio grupės istorija.

"Girdėjau, kad ta senoji grupė tebeveikianti, bet, kiek mačiau, tai tik prieš kelerius metus buvo užuojautos pareiškimai su islamišku terorizmu susidūrusioms Vakarų šalims. Tai, ko gero, ta veikla buvo labiau simbolinė ir mažai susijusi su Lietuvos tikrove. NHG, kurią sudaro intelektualai, norėtų veikti dabartinėmis sąlygomis, oponuoti toms blogybėms, kurios reiškiasi mūsų toje postliberalioje sistemoje, tai manau, viskas yra teisėta, tik viskas dabar priklausys nuo jų veiklos kokybės", – įsitikinęs R.Grigas.

Kunigas pabrėžė, kad laisvė ir žmogaus teisės nėra duotybė, iškovota visiems laikams, bet ją reikia apginti, esant visoms santvarkoms, jei norime ją turėti.

Disidentė, vienuolė N.F.Sadūnaitė taip pat pritarė NHG įkūrimui.

"Svarbu, jog žmonės stengiasi, kad pas mus būtų daugiau tiesos ir šviesos. Mano viso gyvenimo siekis buvo, kad pasaulyje būtų daugiau teisingumo ir vienas kito supratimo, atjautos, o ne diktatoriškų dalykų", – pabrėžė N.F.Sadūnaitė.

Helsinkio grupės veikla

1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkyje 35 valstybės, tarp jų JAV, Kanada ir Sovietų Sąjunga, pasirašė "Europos saugumo ir bendradarbiavimo Baigiamąjį Aktą", kuriame dalyvės pasižadėjo gerbti žmogaus teises.

Pasirašydama jį SSRS vadovybė nesitikėjo, kad šis dokumentas taps svarbiausiu disidentinio judėjimo įrankiu ir iki pamatų sugriaus pačią Sovietų Sąjungą.

Akte buvo akcentuojamas Europos šalių saugumas ir bendradarbiavimas. Trečioje dokumento dalyje buvo aptartas šalių bendradarbiavimas humanitarinėje srityje.

Kaip tik šioje dalyje buvo minimos žmogaus teisės, suformuluoti pagarbūs tautų lygiateisiškumo ir tautų teisės spręsti savo likimą principai.

Be to, šalys numatė rengti nuolatines konferencijas, stebėti priimtų Helsinkio susitarimų vykdymą. Šiomis aplinkybėmis ir pasinaudojo sovietinės sistemos kritikai, įsteigę Helsinkio grupes, aktyviausiai veikusias Ukrainoje, Rusijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.

LHG susikūrė 1976 m. lapkričio 25 d.

LHG nariai steigėjai buvo kunigas Karolis Garuckas, fizikos mokslų daktaras Eitanas Finkelšteinas, poetė, pedagogė, buvusi politinė kalinė Ona Lukauskaitė-Poškienė, buvęs politinis kalinys Viktoras Petkus ir poetas, vertėjas Tomas Venclova.

1976 m. gruodžio 1 d. Maskvoje rusų disidentų užsienio žurnalistams suorganizuotoje neoficialioje spaudos konferencijoje buvo paskelbti pirmieji grupės dokumentai, tarp jų ir LHG susikūrimo manifestas, kuriame atkreipiamas dėmesys ne tik į žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, bet ir į patį Lietuvos okupacijos faktą.

Sovietų KGB netruko sureaguoti į LHG veiklą – 1977 m. buvo suimtas ir nuteistas jos vadovas V.Petkus.

Tais pačiais metais T.Venclova išvyko gyventi į Vakarus, 1979 m. mirė K.Garuckas, o E.Finkelšteinas iš organizacijos pasitraukė.

Tačiau LHG savo veiklos nenutraukė. Į V.Petkaus ir mirusio K.Garucko vietą stojo gydytojas psichiatras Algirdas Statkevičius ir Adutiškio klebonas Bronius Laurinavičius.

Manoma, jog iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo LHG vienijo 41 narį.

1979 m. LHG veikla sulaukė tarptautinio pripažinimo – ji kartu su Maskvos ir Kijevo Helsinkio grupėmis buvo tarp Nobelio taikos premijos kandidatų (LHG grupės lyderis V.Petkus net du kartus buvo nominuotas Nobelio taikos premijai gauti).

1991 m. LHG paskelbė 100 dokumentų. Dauguma jų dar sovietmečiu buvo išplatinti Vakaruose (apie persekiojimus už tikėjimą, neteisėtus areštus, piktnaudžiavimą psichiatrija, emigracijos varžymą).

Šaltinis: knyga "Lietuvos Helsinkio grupė"



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ryšard Maceikianec

Ryšard Maceikianec portretas
Prieš porą metų bandžiau aptikti Helsinkio grupę ir jos veiklą, bet nepavyko. Galu gale V. Budnikovas paaiškino, kad jis atstovauja (bet neveikia) tai grupei. Jei tiek metų niekas negirgėjo apie jos veiklą - tai puiku, kad įsteigta nauja organizacija.

Regina

Regina  portretas
Tai ko tamsta S. Kaušini, nieko nedarėte dėl žmogaus teisių ir orumo išsaugojimo?...

Joo

 Joo portretas
Pritariu grupės steigimui nes Lanzbyyrgio vagių chuntos režimas niekuo nesiskiria nuo sovietinio.
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių