Dėl nemokamo kėlimo keltais į Smiltynę virė kova

Kėlimo keltais į Smiltynę pirmumo ir privilegijų pokyčiai, kaip visada, sukelia aistrų.

Skirtingi prioritetai

Šiuo metu Seime svarstomi Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimai, kurie susiję su keleivių ir transporto patekimo į keltus pirmumo tvarka ir sąlygomis. Tai apima kėlimą į Kuršių neriją ir iš jos per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją.

Nemaža dalis valstybės tarnybų naudojasi ir pirmumo teisėmis, ir nemokamo kėlimo lengvatomis, tačiau vienos nemokamai keliamos 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, o kitos kėlimo prioritetus gauna nuo pirmadienio 00 val. iki penktadienio 18 val.

Dėl to daugiausia ir laužoma iečių. Vyriausybė nėra linkusi didinti nemokamai keliamų asmenų sąrašą, nes už nemokamą kėlimą yra kompensuojama iš biudžeto, tiksliau iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.

Šiuo metu Seime svarstoma nauja tvarka turėtų įsigalioti nuo birželio 1 d.

Miškai dega ir savaitgaliais

Daugiausia argumentų pareiškė miškų urėdijų darbuotojai. Jiems nemokamas kėlimas buvo numatytas tik darbo dienomis. Miškininkams pavyko įtikinti Vidaus vandenų transporto kodekso 30 str. pakeitimų rengėjus, kad jiems svarbu turėti nemokamo kėlimosi teisę ir savaitgaliais.

Tokia teisė susijusi su miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių, nes stebėjimo ir profilaktinės priemonės privalo būti užtikrintos nuolat.

Miškų gaisrai ir stichinės nelaimės nėra apribotos darbo valandomis. Miškininkai reikalavo nustatyti tokį patį 24 valandų per parą ir 7 dienų per savaitę patekimo į keltą režimą, kaip ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos ir kitų tarnybų darbuotojams. Miškininkai tikino, kad taip pat turi pirmines miško gaisrų gesinimo komandas, priemones.

Vyriausybės nuostata buvo tokia, kad keičiant Vidaus vandenų transporto kodeksą daugėja asmenų kuriems suteikiama išimčių, todėl kiekvienas atvejis turi būti gerai apsvairstytas. Didinant nemokamai keliamų asmenų skaičių, iš esmės reikėtų kurti ir naują informacinę sistemą apie tai, kam tokia teisė suteikiama.

Papildomo mokesčio nebus

Atskiro vertinimo sulaukė siūlymas iš keleivių ir transporto kėlimo į Smiltynę surenkamos pinigų sumos vieną procentą skirti Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.

Seimo teisininkų vertinimu, tai daryti būtų netikslinga. Pinigų suma būtų paimta iš valstybės įmonės „Smiltynės perkėla“ ir perduota Kuršių nerijos nacionalinio parko administracijai. Kam tą daryti, kai ši administracija yra išlaikoma iš valstybės biudžeto?

Iš esmės tai reikštų, kad paimant iš „Smiltynės perkėlos“ pelno dalies mažinami jos dividendai, kurie atitenka valstybei, nes ji valdo 98,99 proc. akcijų.

Dėl vieno procento skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko administracijai nepritarė ir Vyriausybė. Manoma, kad tai iš esmės reikštų naujo mokesčio įvedimą. Ta suma nebūtų didelė, tačiau jos surinkimo kaštai taptų nepro-porcingi, suma sunkiai apskaičiuojama ir administruojama.

Suabejota, ar tai nepažeistų Lietuvos Konstitucijos, ar nebūtų formuojama išskirtinė biudžetinė nuostata dėl vieno valstybės subjekto.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nesuprantama

Nesuprantama portretas
Visi turi mokėti - ir spec. tarnybos ir valstybinės įmonės ir už savo transportą, ir už savo darbuotojus, kai šie vyksta darbo reikalais. Kiekvienos tarnybos ir įmonės biudžete turi būti numatytos kėlimosi išlaidos. Kam kurti kažkokias atskiras nemokamas kėlimosi sistemas? Ar tam, kad galima būtų piktnaudžiauti?

Kada baigsis šitas cirkas

Kada baigsis šitas cirkas portretas
Nemokamai ir be eiles keliasi tik spec tarnybos ir valstybiniu imoniu dirbančiu Neringoje transportas bei darbotojai O VISI KITI MOKA IR STOVI EILEJE

Anonimas

Anonimas portretas
Už tai vietinius mieste patys vietiniai "politikai" numelš - nuvažiuosi į svečius? Nalogas.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių