Siekė tarybos dėmesio

Vakar prieš Klaipėdos tarybos posėdį priešais savivaldybę stovėjo piketuotojai. Jie bandė atkreipti politikų dėmesį į Poilsio parko situaciją.

Pasak klaipėdiečių, laipynių trosai yra pernelyg įtempti, dėl to medžiai žūsta, tada verslininkai įrenginius perkelia ant greta augančių pušų ir taip jas irgi pasmerkia žūčiai.

Nepatinka žaliesiems ir parke kabantis automobilio maketas.

Esą vėjuotoje Klaipėdoje mašina medžiuose kelia pavojų ne tik augalijai, bet ir lankytojams.

"Po šia mašina kabo hamakai vaikams. Kur garantijos, kad prieš kelerius metus sumontuoti lynai vis dar saugūs ir mašina nenugarmės vaikams ant galvų?" – klausė piketuojančiuosius paremti atėjusi parko gaivintoja Jolanta Norkienė- Kokkalis, ketverius pastaruosius metus gyvenanti Vokietijoje.

Po šia mašina kabo hamakai vaikams. Kur garantijos, kad prieš kelerius metus sumontuoti lynai vis dar saugūs ir mašina nenugarmės vaikams ant galvų?

Jos apsilankymas gimtojoje Klaipėdoje sutapo su iniciatorių už sveiką gamtą parke piketu.

Pastebėjo ir išplikusią žolę

Dar vienas žaliesiems akis badantis dalykas – ne vienoje vietoje, ypač prie laipynėmis apkabinėtų medžių išplikusi žolė, miško paklotė kai kur visiškai sunaikinta.

Asociacijos "Klaipėdos žalieji" nariai kreipėsi į savivaldybę, prašydami sudaryti komisiją, kurios darbe dalyvautų aplinkosaugininkai, kompetentingi daryti išvadas apie gamtos priežiūrą Poilsio parke, visuomenininkai ir miškininkai.

Šiemet gegužės pradžioje apie padėtį parke asociacijos pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė raštais informavo savivaldybę ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų priežiūros skyrių.

Pastebėtus parko niokojimo faktus pirmininkė iliustravo nuotraukomis.

Mašina – "nerekomenduotina"

Gegužės viduryje Valstybinės miškų tarnybos Miškų priežiūros skyriaus patarėjas Ernestas Lučkauskas raštu atsakė L.Kuzminčiūtei teigdamas, kad prašo savivaldybę imtis priemonių užtikrinant teisėtą miško naudojimą, saugoti gamtinę aplinką ir apie priimtas priemones paprašė iki birželio 14 d. pranešti jo atstovaujamai institucijai.

Miškininkai patvirtino, kad daug parke besilankančių žmonių ištrypė ir taip sunaikino nemažą plotą miško paklotės.

Jie rado ir nukirstų šakų bei konstatavo, kad jų kirtimas neturi pažeisti gyvybinių medžio funkcijų ir turi būti suderintas su miško valdytoju.

Oficialiame rašte pažymėta ir tai, kad parke yra keli nudžiūvę medžiai.

Kodėl nudžiūvo, miškininkai nenustatė, tik nurodė, kad jie turi būti pašalinti.

Pasisakydami apie pakabintą medžiuose mašiną miškininkai sublizgėjo biurokratine kalba: "Rašte minimo inžinerinio rekreacinio statinio sudedamosios dalys, kaip automobilio kėbulas su ratais, padangos, yra nenatūralios gamtinei aplinkai, darko kraštovaizdį, todėl nerekomenduotini."

Komisijos kurti neketina

Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas taip pat žaliesiems atsiuntė raštą.

Jame nurodė, kad stebėsenos metu buvo padarytos išvados, jog reikia mažinti "Kar Kar parko" apkrovas ir taip mažinti žalą aplinkai, o šakų kirtimą būtina derinti su miškų valdytoju. Apie tai įspėtas laipynių parko vadovas.

Tuo pačiu raštu pranešta, esą tikrintojai nustatė – medžiai nudžiūvo dėl laipynių parko veiklos.

Tam pačiam vadovui patarta kreiptis į miškininkus ir prašyti leidimo pašalinti  nudžiūvusius medžius.

Be to, savivaldybės atstovai žaliesiems atsakė, kad atskiros komisijos parkui stebėti, kurioje dalyvautų ir visuomenininkai, aplinkosaugininkai bei miškininkai, kurti nebūtina, nes veikiančios struktūros susitvarko su parko naudojimo priežiūra.

Administracija patikino, kad transporto priemonės įkelti į medžius nėra išdavusi leidimo, tačiau kontroliuojančios institucijos ne kartą konstatavo, kad pažeidimų čia nesama, pranešimų apie taikytas priemones savivaldybė negavo.

Norėtų gyvo pokalbio

"Nuotykių parko Kar Kar" direktorius Mindaugas Žilys, klausinėjamas apie žaliųjų keliamas problemas, labai stebėjosi, kodėl asociacijos nariai nė karto neatėjo pasikalbėti su juo gyvai.

Vadovas tikino galįs atremti visus visuomenininkų argumentus ir net surengtų konferenciją, kurioje būtų galima pasisakyti visoms pusėms bei gamtosaugos specialistams.

"Toks kalbėjimas už nugaros, raštų rašymas man labiau primena bereikalingą institucijų apkrovimą ir darbo trukdymą. Viską galima aptarti ir išsiaiškinti. Leistume tiems žmonėms įlipti į medžius, kad jie savomis akimis pamatytų, kas ir kaip", – kalbėjo M.Žilys.

Vyras tikino, jog nudžiūvusių pušų yra ir gerokai toliau nuo laipynių, kur nėra jokių aktyvaus poilsio aikštelių, tad gali būti, kad pušis naikina kažkokia liga. Tai turintys išaiškinti specialistai.

Kalbėdamas apie medžių genėjimą, pramogų parko vadovas tikino, kad ne kartą bandė prašyti leidimo tam daryti, bet juos gauti užtrunka pusmetį ar net metus.

Šakas jie genėję tik todėl, kad jos grėsė užgriūti ant žmonių.

Kalbėdamas apie ištryptus žolynus M.Žilys minėjo, kad antrus metus samdo apželdinimo specialistą, kuris prižiūri įmonės naudojamą plotą, o už visą parką, kur vaikšto žmonės, jis negali atsakyti.

Pakabintą automobilį, kurį miškininkai pavadino šiukšle, įmonės vadovas apibūdino kaip muliažą, kuriame nėra jokių gamtą teršiančių įrenginių.

Tai tesąs tuščias mašinos kėbulas, o idėją taip reklamuoti laipynes jie pasiskolinę iš analogišką veiklą Vokietijoje vykdančių bendrovių.

Jokios žalos gamtai ar pavojaus šis įrenginys nekeliantis.

Kas gali uždrausti parke vaikščioti žole?

"Mane stebina kalbos apie sunaikintą miško paklotę. Kas gali uždrausti parke vaikščioti žole? Jeigu leistų aptverti parko žaliuosius plotus, mes tik džiaugtumėmės. Bet juk parkas yra visų, jo negalima tverti tvoromis. Žole žmonės ne tik eina, bet ir važiuoja dviračiais, nors yra dviračių takai. Turėtume džiaugtis, kad mieste turime lankytinų vietų. Gal žiūrėkime Dangės pakrančių, pajūrio švaros ir tvarkos reikalų. Tai, kas dabar vyksta, nėra normalu. Mes sutinkame viską papasakoti, parodyti ir nuraminti, negerai, kai ieškoma priešų, kur jų nėra", – tikino M.Žilys.

Gyventojai neišsimiega

Rekonstruotas parkas ne tik žaliesiems tampa kovų lauku.

Kai šalia Parko gatvės buvo rengtos kelios judrių žaidimų aikštelės, greta nuosavuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai sakėsi praradę ramų miegą.

Maža to, kad jų poilsį trikdo itin triukšmingas geležinkelis, šiltuoju metų laiku šiuos žmones kamuoja iš parko sklindantis triukšmas.

"Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties girdime kamuolių bumbsėjimą. Vos keli medeliai tarp mūsų namų ir šių aikštelių garso nesulaiko. Kai jos buvo projektuojamos, su gyventojais tai nebuvo derinama. Nėra žaliosios juostos, kuri sulaikytų triukšmą", – kalbėjo kantrybę praradęs Parko gatvės gyventojas.

Vyras minėjo, kad kiekvieną rytą daužomo į krepšinio lentą kamuolio garsus priverstas girdėti maždaug nuo 6 val. ryto, kai kažkoks itin aktyvus sportavimo entuziastas atvažiuoja čia pasimankštinti.

Kiti krepšinio mėgėjai žaidžia iki tamsos, kol apskritai mato kamuolį.

Birželio mėnesio sutemos miestą apgaubia apie vidurnaktį. Žmonės lieka neišsimiegoję ir į darbą eina nepailsėję.

Policija negali tramdyti sporto mėgėjų, nes jie žaidžia tam įrengtoje aikštelėje.