Uostamiesčio valdžiai tenka spręsti galvosūkį, ką daryti su visuomenininkų gautais 40 tūkst. litų, kuriuos norima panaudoti Sąjūdžio parko dalies sutvarkymui.
Būtina tvarkyti kalną
Kaip pasielgti su pinigais, ketvirtadienį svarstė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai. Pagalbos į jį kreipėsi Marių bendruomenės tarybos pirmininkė, Bandužių seniūnaitė Ligita Girskienė.
Anot visuomenininkės, Sąjūdžio parko teritorijos tarp Šv. Juozapo darbininko bažnyčios ir Jūrininko prospekto atnaujinimo projektas patvirtintas praėjusių metų pabaigoje.
Pagal jį darbus numatyta atlikti etapais. Pirmojo metu numatyta sutvarkyti apie 1,5 hektaro teritorijos, įrengti vaikų žaidimo ir mankštinimosi aikšteles. Antro etapo metu turėtų būti sutvarkyta likusi teritorija.
Skaičiuojama, kad šios Sąjūdžio parko dalies atnaujinimui reikėtų per 3,6 mln. litų. Tačiau kada prasidės darbai nėra aišku. Kitų metų biudžete tokių investicijų nebus numatyta.
L.Girskienė pasakojo, kad svarbiausia sutvarkyti kalną, esantį prie Šv. Juozapo darbininko bažnyčios.
„Jis yra virtęs tikrais brūzgynais ir pelkynais. Ten nuolat renkasi girtuokliai, benamiai yra įsikūrę namus. Šalia yra mokykla. Ten nuolat vaikšto vaikai. Baisu dėl jų saugumo. Todėl norime sutvarkyti šį kalną – jį išlyginti“, – tvirtino seniūnaitė.
Reikia savivaldybės atstovo
Anot L.Girskienės, dėl pagalbos tvarkant kalną kreiptasi į termofikacinę jėgainę pastačiusią įmonę. Ši kalnui sutvarkyti nusprendė skirti apie 36 tūkst. litų.
„Tiek lėšų turėtų užtekti kalną išlyginti. Tačiau įmonė prašo, kad būtų skirtas žmogus iš savivaldybės, kuris kuruotų darbus, žiūrėtų, ar atitinka projektą“, – aiškino pirmininkė.
L.Girskienė pasakojo, kad galimi du variantai. Termofikacinę jėgainę pastačiusi įmonė pati suranda, kad atliks darbus ir juos vykdo. Tuomet savivaldybei reikėtų skirti tik žmogų, kuris juos stebėtų.
Taip pat bendrovė gali pervesti pinigus savivaldybei, kad ši pati organizuotų darbus. Tada reikia nurodyti sąskaitos numerį. Atsakymo prašoma iki šių metų pabaigos.
„Esame sutarę, kad Sąjūdžio parko sutvarkymui skirtume ir bendruomenėms skiriamas lėšas. Pernai gavome apie 140 tūkst. Tiek pat turėtume gauti ir šiemet. Jas panaudotume parko tvarkymui. Taip pat prašysime pagalbos ir kitų įmonių. Jei galėtų, prašome prisidėti ir savivaldybės“, – teigė seniūnaitė.
Piktinosi iniciatyvos žlugdymu
Posėdžio metu politikai tvirtino, kad iniciatyva tikrai sveikintina. Tačiau buvo atkreiptas dėmesys, kad tvarkyti parką ypač mažomis dalimis nėra tikslinga.
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda taip pat pritarė, kad tokia iniciatyva sveikintina. Tačiau pabrėžė, kad viskas nėra taip paprasta.
„Projekto įgyvendinimui reikia 100 kartų daugiau lėšų. Šiaip savivaldybė neprieštarautų tokiems darbams, tačiau tokie maži darbai gali ir pakenkti. Galėtume atidaryti tikslinė sąskaitą parko sutvarkymui, prašyti, kad pinigai būtų vedami į ją. Jei prisidėtų daugiau įmonių, gal per kelerius metus sukauptume reikia sumą. Būtų galima nurodyti pervesti į šią sąskaitą pinigus ir įmonėms, kurios turi kompensuoti už želdinius“, – komentavo direktorius.
Anot L.Dūdos, taip kaupiamos lėšos Smeltalės parko atnaujinimui. Šiems darbams reikia 11 mln. litų.
„Sukaupus reikiamą pinigų sumą, bus galima pradėti darbus“, – tvirtino direktorius.
Miesto tarybos narys Algirdas Grublys tvirtino, kad biurokratizmu yra žlugdoma gera iniciatyva.
„Važiuojame biurokratizmo ratais per iniciatyvą. Bendruomenė turi 40 tūkst. litų. Gal dar gaus pinigų. Gal reikėtų prašyti parengti projekto veiklos planą“, – teigė A.Grublys.
Naujausi komentarai