Klaipėdos savivaldybės Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje politikams buvo pristatyti šio projekto svarbiausi akcentai.
Savivaldybė prie požeminės perėjos prisidėtų 3 proc. reikalingų lėšų.
Partnerio teisėmis objektą statytų Klaipėdos savivaldybė ir įmonė „LTG Infra“.
Projekto metu bus sukurta požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis su laiptinėmis, liftais, pėsčiųjų takais, lietaus nuotekų tinklais ir siurblinėmis, apšvietimo, vaizdo stebėjimo, ryšių bei kita požeminės pėsčiųjų perėjos funkcionavimui būtina infrastruktūra.
Požeminė perėja bus įrengta Sanglaudos fondo lėšomis. Tai sudarys 85 proc. reikalingų pinigų.
Geležinkeliečių dalis sudarys 12 proc. reikalingos sumos.
Komiteto posėdžio metu tarybos narys Leonas Makūnas iškėlė klausimą, kodėl ketinama statyti požeminę, o ne antžeminę perėją.
„Ar vertinant galimus variantus, buvo vertinamos eksploatacinės išlaidos? Lifto eksploatacija nešildomoje patalpoje bus brangus dalykas“, – teiravosi L. Makūnas, primindamas, kad lifte gali dingti elektra.
Įmonės „LTG Infra“ atstovė Rasa Maslauskienė paaiškino, kad uostamiesčio politikams buvo pateikti skaičiavimai, kuriuose matyti, kad liftas yra kur kas pigesnis variantas nei antžeminė perėja ir jos priežiūra.
Klaipėdos savivaldybė apsisprendė statyti tokį projektą dar šiais metais.
Tarybos narys Arūnas Tuma siūlė kolegoms greičiau balsuoti už tokį siūlymą.
„Siūlau balsuoti, nes šis projektas X metų gvildenamas. Jau pasiekta finišo tiesioji. Dar gauname projektui europinius pinigus. Kviečiu balsuoti ir džiaugtis, kad greičiau vyktų darbai“, – diskusijas siūlė nutraukti tarybos narys.
Tačiau L. Makūnas neatlyžo ir tikino, kad jam šis projektas kelia abejonių, todėl susilaikė balsuodamas.
„Mes jau turime patirties su viena perėja per geležinkelį. Ten eksploatacinės išlaidos yra kosminės. Liftų yra lauke ir visi jie veikia“, – pastebėjo A. Tuma.
Komitetas pritarė sprendimo projektui. Galutinį sprendimą priims miesto taryba artimiausiame posėdyje.
(be temos)
(be temos)
(be temos)