Mėgstamiausia pajūrio gyventojų tuoktuvių vieta tampantis Olando Kepurės skardis netrukus virs tarsi mūšio lauku. Mat nuo liepos 10-osios čia galės tuoktis kas tik panorėjęs. Tačiau pokylių organizatoriai jau dabar tikina, kad jiems tenka nueiti kryžiaus kelius, kol įveikia biurokratinę suderinimų sistemą, o ateityje už tai gali tekti susimokėti.

Vargina leidimų sistema

Vestuvių planuotojai pamena atvejį, kai kilo aistros dėl tuo pačiu metu į Klaipėdos rajone esančią Olando Kepurę tuoktuvių ceremonijos atvykusių dviejų vestuvininkų pulkų.

"Kartais net bandome atkalbėti jaunuosius nuo idėjos tuoktis šioje vietoje. Siūlome kitus variantus. Bėda ta, kad valstybinės institucijos reikalauja daugybės suderinimų ir leidimų", – pasakojo vestuvių planuotoja Dailė Docienė.

Klaipėdos rajono savivaldybė tik ką parengė leidimų sistemą, tačiau ji, pasak renginių organizatorių, atsiduoda absurdišku biurokratizmu.

"Norint surengti vestuves ant Olando Kepurės skardžio, pirmiausia reikia kreiptis į Gargždų metrikacijos skyrių. Tada tenka rašyti prašymą Kretingalės seniūnijai dėl leidimo rengti ceremoniją. Šioji, patvirtinusi, kad neprieštarauja tuoktuvėms, raštą siunčia Pajūrio regioninio parko direkcijai. Ši taip pat duoda sutikimą, parašydama, kad neprieštarauja. Po to raštas keliauja atgal į Metrikacijos skyrių", – pasakojo klaipėdietė D.Docienė.

Leidimas privačiam renginiui

Pasak pašnekovės, kol rankiojami parašai, gaištamas laikas.

"Tai nebūtų bėda, jei leidimų sistema ceremonijoms būtų paprastesnė. Dėl privalomos vieno sutuoktinių registracijos poros nuspręsdavo santuoką įregistruoti kitų savivaldybių teritorijoje, o pajūryje surengdavo tik šventę. Tam tereikėjo gauti Pajūrio regioninio parko direkcijos leidimą fotosesijai. Bet nuo šiol reikės gauti Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus leidimą. Nuvykau jo gauti ir išgirdau nuostabos pilną klausimą – viešas ar privatus tai renginys? Jei tai ne viešas renginys, kokių dar leidimų reikia?" – stebėjosi D.Docienė

Pažeidinėja taisykles

Vasarą pliažuose vestuvininkams pokylių rengėjai net nerekomenduoja rengti tuoktuvių, nes pajūrį okupuoja besideginantys poilsiautojai.

"Todėl belieka Olando Kepurės skardis. O čia koją kiša leidimų sistema ir tai, kad ceremonijai tinka tik dvi vietos", – pastebėjo D.Docienė.

Renginių organizatoriams leidimų privačiai šventei reikėtų tik dėl to, kad nebūtų nubausti už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

"Juk ceremonijai reikalingos įrangos nusinešti neįmanoma, tenka važiuoti per mišką automobiliu apie kilometrą. Vienas fotografas nespėja mokėti baudų už ženklo pažeidinėjimą. Todėl mėginame apsidrausti ir vargstame dėl leidimų", – tikino D.Docienė.

Mokestis – 100 eurų?

Moteris pasakojo, kad pajūryje vestuves suruošti nėra taip paprasta. Trūksta net biotualetų, jie yra už pusės kilometro.

"Kaltinimai, kad vestuvininkai palieka šiukšlių ir dėl to vertėtų įvesti rinkliavą, nėra teisingi. Atvykę prieš ceremoniją valandą renkame visoje teritorijoje poilsiautojų paliktas šiukšles, niekas nenorėtų tarp jų tuoktis. Po šventės dar valandą tvarkome aplinką, išsinešame savo mantą", – prisiminė klaipėdietė.

Savivaldybės užmojis tokiems renginiams išduoti tik valandą galiojantį leidimą taip pat stebina vestuvių planuotoją.

"Neįmanoma spėti tokios šventės suruošti per vieną valandą", – pastebėjo specialistė.

Siūlymas įvesti apie 100 eurų mokestį vestuvininkams D.Docienės neatgraso.

"Gal būtų ir protingas sprendimas. Tai sureguliuotų srautus, sumažėtų norinčiųjų. Gal geriau būtų imti mokestį už valandas nei už ceremonijos dalyvių skaičių", – nuomonę išsakė renginių organizatorė.

Kunigui neleido tuokti

Panašu, kad biurokratizmo viršūnė buvo pasiekta tuomet, kai nebuvo leista tuoktuvių ceremonijos atlikti baptistų kunigui.

"Kretingalės seniūnija patikino, kad neturi dėl ko prieštarauti, nes jie nesikiša į Bažnyčios veiklą. Tačiau Pajūrio regioninis parkas neleido suderinti ceremonijos, nes nebuvo seniūnijos sutikimo. Buvo paaiškinta, kad tuoktuvių ceremonijas gali atlikti tik Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai. Esą toks įsakymas. O apie kunigus nekalbama. Nusprendėme, kad bus lengviau perrašyti prašymą dėl fotosesijos nei dėl tuoktuvių ceremonijos", – pasakojo D.Docienė.

Ji tikino patekusi į biurokratines girnas ir nuskubėjo į Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyrių leidimo privačiam renginiui.

Abejoja kontrolės nauda

"Atsimenu tą istoriją. Pasakiau: "Dieve mano, jei galiu padėti žmogui neprieštaraudamas, galiu ir neprieštarauti". Bet man tokia sistema kelia daug klausimų. Kam reikia tokių biurokratinių dalykų?" – stebėjosi Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis.

G.Bareikis taikliai pastebėjo, kad bet kokios rūšies leidimais turėtų rūpintis leidimų skyrius.

"Mes išduodame leidimus renginiams, kurie vyksta viešosiose teritorijose. O čia juk privatus reikalas. Man keistoka Pajūrio regioninio parko pozicija. Leidimų sistemos ir rinkliavos idėja kyla iš ten. Iškeltas klausimas dėl to, kad žmonės eina, fotografuojasi, šiukšlių palieka. Bet apmokestinti už tai, kad atvažiuoja vestuvininkai pasifotografuoti, mažų mažiausiai yra keista", – atvirai stebėjosi G.Bareikis.

G.Bareikis pastebėjo, kad egzistuoja atsakomybė už šiukšlinimą, už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pseudokontrolės įvedimas vestuvininkams, jo manymu, kvepia absurdu.

"Jei aš norėčiau su draugais gimtadienio proga nusifotografuoti ant Olando Kepurės, kodėl kažkas man turėtų neleisti arba leisti tai daryti?" – retoriškai klausė G.Bareikis.

Nori daugiau tvarkos

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovas Sigitas Karbauskas tikino, savivaldybės sudaryta komisija parengė tvarką, kuri turėtų suvaldyti vestuvininkus, besiveržiančius į pajūrį.

"Bus išduodami vienos valandos trukmės leidimai. Be leidimo tuoktis bus pažeidimas. Dar kalbama, kiek tų vietų bus numatyta, panašu, kad dvi. Leidimus renginiui išduoda Kultūros skyrius", – aiškino S.Karbauskas.

Jis pastebėjo, kad dėl privalomosios registracijos jaunavedžiams rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravę kelios dešimtys gyventojų.

"Mūsiškiai moka apeiti įstatymus", – tikino administracijos vadovas.

Nuo liepos 10-osios neliks reikalavimo, kad santuoka gali būti registruojama vieno besituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigose. Vakar Seimas pritarė Civilinio kodekso pataisoms.

S.Karbauskas tikino, kad jaunavedžiai, gavę iš Kultūros skyriaus leidimo blanką, jame turės surinkti kitų institucijų parašus – Pajūrio regioninio parko ir Kretingalės seniūnijos.

"Mokesčio nusprendėme dar neimti. Norint rinkliavą įvesti, reikia turėti nuosavybę. Olando Kepurę nebent išsinuomotumėme iš valstybės, tada atsirastų galimybė imti pinigus. O leidimų sistemos reikia, kad būtų aišku, kas yra renginio organizatorius, kad būtų daugiau tvarkos. Bet jei tai nepasitvirtins, grįšime prie senos tvarkos", – aiškino S.Karbauskas.

Tuokia ir vandenyje

Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Dalia Freigofaitė tikino, kad Civilinio kodekso pakeitimai, kurie atriš rankas visiems norintiems tuoktis prie jūros, kažin ar turės įtakos vestuvininkų srautams.

"Ne tiek jau daug norinčiųjų ten tuoktis. Pernai tik 21 santuoka ant Olando Kepurės įvyko. Užpernai buvo 13 ceremonijų, šiemet – 20. O štai kaimo turizmo sodybose įvyko 41 ceremonija. O kad vestuvininkai užsispyrę nori tokios vietos, nieko nepakeisi. Yra daug visokių kitų vietų", – pasakojo D.Freigofaitė.

Rečiausiai jaunavedžiai renkasi piliakalnius – viena ceremonija rengta ant Gargždų piliakalnio, viena – Skomantuose.

"Vienos keisčiausių vestuvių įvyko, kai teko sutuokti vandenyje. Jaunavedžiai norėjo tuoktis vandenyje. Na, ką, ir man teko nusiauti batus. Jaunavedžiai pageidavo žiedus sumainyti prie akmens jūroje", – prisiminė D.Freigofaitė.

Komentaras

Darius Nicius

Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius

Leidime mes pažymime, kad ceremonijos organizatoriai turi laikytis aplinkosaugos taisyklių, neteršti, nešiukšlinti. Tačiau dauguma jų nesilaiko šių nurodymų. Renginys vyksta tam nepritaikytoje teritorijoje. Vestuvės išauga į nedidelį renginį, pikniką, statomos stoginės, palapinės, nešamos kėdės. O tai tampa masiniu reiškiniu. Žmonės net fiktyviai registruojasi Klaipėdos rajone, kad galėtų tuoktis. Lankyti ir fotografuotis nedraudžiame. Bet teritorija naudojama privačiam renginiui, o tam turi atsirasti tvarka. Todėl turi būti numatytos konkrečios vietos. Vienoje jų mes esame įrengę nedidelę terasą ir medinius laiptus. Vestuvininkai nutrypia miško paklotę. Nebūtų tai pasaulio pabaiga, bet atsiveria smėlis ir jį nupusto vėjas. Teritorijos priežiūrai turėtų atsirasti rinkliava. Jei savivaldybė neįves rinkliavos, mes, kaip parko direkcija, svarstysime tokio mokesčio įvedimą. Teoriškai kunigas tuokti negali, gali tik Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas. Jei būtų oficialiai numatyta vieta, ji įtvirtinta, galėtų ceremonijas atlikti ir kunigas.