Dėl V. Baumilos dainos – vaikų psichologų rūstybė

Vakar uostamiestyje naująjį savo albumą pristatęs žinomas atlikėjas Vaidas Baumila sulaukė vaikų psichologų kirčio. Dainininkas į naująjį repertuarą įtraukė dainą, kuri dar jos sukūrimo metais sulaukė kritikos dėl įžvelgto savižudybės romantizavimo. Pats atlikėjas ragina į muzikos kūrinius žvelgti ne taip tiesmukai.

Romantizuoja savižudybę?

Socialiniame tinkle užvirusi diskusija apie radijo stotyse itin dažnai skambančią dainą "Mergaitė" keliasi į akademinę bendruomenę.

Septynerius metus sostinės Jaunimo pagalbos linijoje savanoriavusi Aistė Natkevičiūtė sakosi atpažįstanti paauglių lūpose skambančias šios dainos frazes.

"Apie šioje dainoje atpažintus suicidinius momentus jau buvo viešai kalbėta, tačiau daina tebesisuka eteriuose ir tebeskamba radijo stotyse. Nors prieš keletą metų dainų atlikėjas V. Baumila yra aiškinęs situaciją tuo, jog lietuviai esą yra patys labai linkę į savigailą, leidžiasi sužlugdomi, yra labai emocionalūs, o skausmas praeina ir tampa patirtimi. Man labai apmaudu, V. Baumila yra nuostabus kūrėjas. Jis ne tik išvaizdus jaunuolis, bet jo dainos pagaulios jaunimui. Tai, kad jis kūryboje, kurią neša žmonėms, neatpažįsta savižudybės romantizavimo, mane tikrai šokiruoja", – patikino tarptautinių projektų, skirtų jaunimui, koordinatorė.

Specialistė tikino, kad per septynerius savanoriavimo metus ne kartą turėjo išklausyti pagalbos ieškančius paauglius, o jų lūpose skambėję ketinimai – sukrečiantys.

"Tokiomis pat frazėmis prabildavo nusižudyti norintys žmonės. Aš tai galiu patvirtinti iš savo patirties. Jauni žmonės pasakodavo, kad jie yra išsiskyrę, nebemato prasmės gyventi, kad jiems yra sunku. Jie įsitikinę, jog ryto nesulauks, pavyzdžiui, iššoks iš devinto pastato aukšto. Klausydama tokių pokalbių, girdėdavau, kad jaunimas neturi už ko užsikabinti, neranda to, kas jiems padėtų išgyventi. Jie nebematydavo vidinių resursų. Man tokia daina, kurią atlieka žinomas atlikėjas, yra siaubinga. Kažkam gali atrodyti, jog dainuoti apie savižudybę – labai romantiška. Tačiau yra rizika, kad tam tikrais momentais jaunimas šia daina ims vadovautis", – nuomonę išsakė A. Natkevičiūtė.

Kelia atsakomybės klausimą

Specialistė kėlė klausimą, ar kūrėjai tikrai neturi jausti atsakomybės už tai, kokią žinią transliuoja visuomenei?

"Kažkam pasisekė gimti sėkmingose šeimose, kur yra kalbama apie savo išgyvenimus arba yra galimybių tam tikrais momentais kreiptis į specialistus. Tačiau gyvenime ne visi yra sėkmingi. Ne visi moka ir geba atpažinti savo jausmus. Klausantis tokios dainos gali kilti įvairių impulsų. Aš ne tik norėčiau, kad diskusija šiais klausimais plistų, bet norėčiau kūrėjus pakviesti į diskusiją ir paskatinti juos bendradarbiauti su psichologais. Jie taip pat turėtų suprasti, kad influencerių karta gali daryti įtaką tam tikriems procesams. Ir ne visuomet geriems", – priminė A. Natkevičiūtė.

Dainos herojė kalba apie nelaimingą ar prarastą meilę, sėdėdama ant balkono krašto plėšo laiškus: "Iš devinto aukšto aukšto namo žiūri ilgai, apie laimę prisimena."

"Kitas dainos herojus lyg ir sako, kad pasaulyje yra tiek gerų dalykų, dėl kurių verta gyventi. Bet daina nepasibaigia tuo, jog mergaitė nueina gerti kavos su tuo, kuris norėtų jai padėti ir ją išgelbėti. Dainuojama, kad "kartais žmonės laimę randa mirty, nes būna – meilė pasibaigia". Kur tai veda? Į tai, kad nusižudyti nusprendusio žmogaus atkalbėti nuo to neverta ir neįmanoma?" – klausė A. Natkevičiūtė.

Atsakomybė: Jaunimo pagalbos linijoje savanoriavusi A. Natkevičiūtė atpažįsta paauglių lūpose skambančias V. Baumilos dainos frazes ir tikina, jog atlikėjai turėtų atidžiau rinktis kūrinius. / Asmeninio archyvo nuotr.

Moteris tikino, kad nekelia klausimo apie dainos uždraudimą, ji skatina platesnes diskusijas, į kurias turėtų jungtis ne tik specialistai, bet ir mokytojai. Jie turėtų padėti jaunimui susigaudyti jausmuose.

"Vyresnieji, tėvai, artimieji turėtų atpažinti nerimą keliančius dalykus ir apie tai kalbėtis su vaikais ir paaugliais", – paragino du vaikus auginanti moteris.

Įtaka gali būti siaubinga

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Arminė Petkutė konstatavo du sukrečiančius faktus – depresija sergančių vaikų amžius jaunėja, o pasitraukimo iš gyvenimo kelią renkasi vis daugiau paauglių.

Moteris yra rašiusi mokslinį darbą, kuriame ieškojo atsakymų, kaip paauglius veikia įvairių kūrėjų muzika ar kitos meno rūšys, kurios gali skatinti suicidinius polinkius.

"Tam tikri kūriniai gali pastiprinti ir paskatinti savižudybei. Į depresiją linkusių asmenybių mąstymas yra visiškai kitoks nei sveikų žmonių. Jiems atrodo, kad tai yra pats geriausias dalykas, ir išėjimas yra normalus, struktūruotas pasirinkimas. Suaugę ar sveiki to nesupranta. Šiuo metu daugėja itin jauno amžiaus vaikų, kurie linksta į depresiją. Aš susiduriu net su aštuonerių ar devynerių metų vaikais, kurie kalba, kad nebenori gyventi, jie kelia tokius klausimas – kam iš viso jie gimė? Išgirdus tokius pasisakymus, būtina kalbėtis, būtina analizuoti, kas vyksta su vaiku", – aiškino specialistė.

Mergaitės – jautresnės

Psichologė paneigė mitą, kad į depresiją linkusių vaikų neįmanoma iš tokios būsenos išvaduoti.

"Įmanoma. Reikia dirbti. Net blogiausiais atvejais galima padėti. Aš turėjau savo praktikoje skaudų įvykį, kai nepavyko įveikti problemų. Labai sukrečianti patirtis, tačiau stengtis verta ir reikia", – prisipažino psichologė.

Specialistė tikino, jog mokslininkai yra įrodę ryšį, kad muzika ypatingą įtaką daro mergaitėms – jos jautresnės ir imlesnės emocijoms.

"Anksčiau buvo kalbama apie roką ar metalą, esą šis stilius skatina savižudybes. Nieko panašaus, stilius nieko nekeičia, kalbame apie dainų tekstus ir sukeliamas emocijas. Jei vaikas linkęs į depresiją, tai reiškia neurologinius dalykus. Pačiam vaikui suicidinės mintys gali kilti nuo menko postūmio. Svarbu atskirti tam tikrus dalykus – savižudybės romantizavimas, tam tikrų asmenybių, kalbančių apie suicidinius momentus, idealizavimas. Tai nėra kalba apie kūrybą ar meną", – paaiškino psichologė.

Specialistė atvirai aiškino, kad imitacijos efekto nesukelia tos asmenybės, kurios realiai yra linkusios į depresiją.

"Žmonės galvoja, jog fizinis skausmas yra labai stiprus. Tačiau negalvojama, kad tik psichologinis skausmas žmogaus gyvenimą paverčia nepakeliamu", – patikino psichologė.

Pavojingos emocijų paieškos

Kitas momentas, apie kurį prabyla vis daugiau psichologų, – vadinamųjų influencerių, nuomonės formuotojų, įtakdarių vaidmuo modernioje visuomenėje.

"Pavyzdys yra atlikėjo Kurto Cobaino likimas. Jis – puikus atlikėjas, kūręs įstabią muziką, tačiau jokiu būdu paaugliui nevalia formuoti akcentų, kad tik pasitraukimu iš gyvenimo šis atlikėjas žymus. Tai yra žinomas muzikantas, garsėjęs kūryba. Vaikui reikia tai atskirti, kad jis nevestų klaidingų sąsajų. Paaugliai nesugeba to atskirti. Emociškai nestabilūs vaikai sunkiai atsirenka informaciją jos sraute, jie sunkiai suvokia vertybes. Kelias vienintelis – stebėti, kokią muziką ir kokias knygas skaito vaikas. Pastebėjus įtartinas mintis keliančius dalykus, būtina klausti vaiko, kodėl jis klauso tokios muzikos, ką ji jam sukelia? Negalima barti, bausti ar kitaip pamokslauti, nes vaikas atšaus, jog suaugęs nieko nesupranta. Vaistas – domėtis vaiko emociniu pasauliu. Vaikai linkę kalbėtis, tik dažniausiai jie pirmi pokalbio nepradeda. Štai ir atsakymas", – patarė specialistė.

Psichologė pastebėjo ir kitą momentą, kuris vyrauja šių laikų jaunuomenėje.

"Jei tai nešiurpina, negąsdina, nesukelia maksimalių emocijų, tai yra neįdomu", – pasakojo A. Petkutė.

Lietuviai mėgsta liūdesį

Dainų atlikėjas V. Baumila tikina jau pastebėjęs socialinėje erdvėje įsuktą diskusiją.

"Kokie čia absurdai? Uždrauskime knygas ir filmus, kuriuose yra savižudybės scenų. Net nemalonu veltis į diskusiją, nes kas nors mane gali apkaltinti, kad esu neempatiškas ir nejautrus. Aš esu už tai, kad apie tokio lygio problemas būtų kalbama, būtina kalbėti apie pagalbą tokiems žmonėms. Internetas yra tapęs socialinio mobingo terpe. Kaip įrankis, skirtas nuolat kovoti prieš ką nors. Labai tikiuosi, jog šiai dainai taip neatsitiks", – vylėsi V. Baumila.

Atlikėjas priminė, kad daina parašyta prieš dvylika metų.

"Teksto autorius yra Mindaugas Lapinskis. Reikia klausti jo, ar jis tekstą kūrė paskatintas kokių nors savo išgyvenimų. O galbūt jis taikėsi į lietuvių būdą? Na, mes nesame amerikiečiai, kurie mėgsta linksmą muziką. Bet tuomet galima kabinėtis prie visų liūdną muziką kuriančių autorių arba dainų, kurios kalba apie mirtį. Pavyzdžiui, Marijono Mikutavičiaus dainoje "Balintos sienos" taip pat kalbama apie nelaimingą meilę. Gal geriau auklėti ir mokyti jaunimą atpažinti, kas yra tiesioginė išraiška ir kas yra kūryba", – siūlė V. Baumila.

Internetas yra tapęs socialinio mobingo terpe.

Atlikėjas priminė JAV verdančias diskusijas tarp ginklų šalininkų ir jų priešininkų.

"Antroji konstitucijos pataisa kalba apie teisę kiekvienam amerikiečiui turėti ginklą. Tačiau kvaila girdėti, kai ši pataisa tapatinama su žudynių skatinimu mokyklose. Juk tai – absurdas", – pastebėjo V. Baumila.

Pasakose – žiauresni dalykai

Dainų atlikėjas skatino plėsti diskusiją ir jaunimui aiškinti kūrybos esmę ir prasmę.

"Daina – kaip pasakojimas. Gal net ir pasaka. Mūsų pasakose yra gal net ir žiauresnių dalykų nei šioje dainoje. Juk tuomet psichologai nesako, kad pasakose romantizuojami vaikų deginimai krosnyje. Toks muzikos ir kūrybos užsipuolimas mus nuneša į viduramžių laikus", – palygino atlikėjas.

V. Baumila stebėjosi internete įsiplieskusia diskusija, nes, jo galva, niekas nesugalvotų savižudybės skatinimu apkaltinti žinomo Japonijos rašytojo Haruki Murakami dėl romano "Norvegų giria".

"Kaip neužsipulčiau knygų, kurios rašo apie tai, taip neužsipulčiau ir muzikos. Absurdiška būtų uždrausti, pavyzdžiui, 1989 m. pastatytą filmą "Mirusių poetų draugija", o jame vieną pagrindinių vaidmenų atliko Robinas Williamsas, kuris pasitraukė iš gyvenimo. Tai juk filmas", – teigė V. Baumila.

Grįždamas prie dainos "Mergaitė" žodžių, atlikėjas patikino, kad su kaltinimais, jog daina romantizuoja suicidines mintis, lyg ir sutiktų, bet tuo pat metu ir prieštarautų.

"Dainoje skamba žodžiai "sustok, palauk, dar daug dalykų neatrastų". Atsakyme pasigirsta nusivylusios herojės atsakas, bet nėra jokio veiksmo ar įvykio, kuris kalbėtų, kad herojė dainoje atima sau gyvybę. Taip nėra. Ten yra pamąstymai apie tai. Nebūtinai reikėtų tiesmukai suprasti, kad žmogus norėtų atimti sau gyvybę. Galbūt sėdėjimas ant balkono krašto tėra žmogaus būsenos nusakymas, jo išgyvenamų jausmų nupiešimas", – akcentavo V. Baumila.


Šiame straipsnyje: pagalbos teldainamergaitėpsichologų rūstybėkritika

NAUJAUSI KOMENTARAI

Agnė

Agnė portretas
Pirma, apie dainos uždraudimą niekas nekalba . Antra, tai,kad jauni žmonės,netgi vaikai LT labai nelaimingi - faktas. Ne nuomonė, ne pamąstymai, o faktas. Trečia, Baumilos pamąstymai ir išvedžiojimai - tokie primityvūs, kad net svetimos gėdos jausmas ima skaitant... Romantizuoti savižudybes, savižudžių šalyje, soriukas, bet mažų mažiausiai neatsakinga. Suprantu, jei koks Selas taip elgtųsi. Bet žmogus, kuris save pateikia kaip šviesų žmogų... Apmaudu...

Vale

Vale portretas
Jus norite uždrausti daina? Gal pirmiausiai išjunkim interneta nes vien nuo tokių komentarų gali pasikarti,o gal geriau uždrausti folklorą(visokias paskenduoles),multikus vaikams(šiuolaikiniai labai baisūs),grazinkim tėvus iš telefonu į šeimas ir po meilės,švelnumo trupinėlį įdėkite į širdeles vaikų.

Daiva

Daiva portretas
Pakraupau pamacius tą vaizdo klipą. Čia kaip tik diegiama mintis žudytis. Uždrausti tokia dainą
VISI KOMENTARAI 42
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių