- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vandenilio kuro gamybos fabriko statyba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje tapo bene karščiausia klaipėdietiška šių metų pradžios tema.
Investicijos „ant pardavimo“?
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė, kad per artimiausius ketverius metus infrastruktūros vystymui skirs per 234 mln. eurų.
Toks investavimas, kai uosto krova krenta ir atsiranda daug laisvo pajėgumo, atrodo keistokai. Juo labiau kad net du trečdalius investicijų numatoma skirti naujiems terminalams kurti.
Nauju pajėgumu artimiausiems metams atrodo vėjo jėgainių terminalo statyba. Jį būtina pastatyti, jei Lietuva jau yra suplanavusi įsirengti du vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje.
Jau dabar pasirodo teiginių, kad iš kitose šalyse statomų vėjo jėgainių parkų Klaipėdos uostas papildomų pajamų neuždirbs, nes su tokio terminalo statybomis jau vėluojama. Lenkai statosi savo vėjo jėgainių parkų terminalus arba suranda jau pastatytus Danijoje. Latviai ir estai vėjo jėgainių parkus, daugiausia Rygos įlankoje, planuoja statytis tarsi kooperuodamiesi, todėl įsirengs ir savo vėjo jėgainių surinkimo terminalą.
Klaipėdoje statomas vėjo jėgainių terminalas veikiausiai tarnaus tik Lietuvos reikmėms. Kai vėjo jėgainių parkai jūroje bus pastatyti, jiems skirtas terminalas greičiausiai, kaip jau buvo skelbta, taps dar vienu Klaipėdos uosto konteinerių terminalu.
Klaipėdos uoste konteinerių terminalą jau turėjusi „Achemos grupė“ jį 2005 m. pardavė Klaipėdos konteinerių terminalo grupei. Tuomet buvo skelbta, kad įrengti šį terminalą kainavo apie 130 mln. litų. Didesnę dalį pinigų buvo investavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Už kiek „Achemos grupė“ buvo pardavusi terminalą, tuomet oficialiai neskelbta. Buvo įvardinta tik tai, kad reali terminalo vertė tuo metu buvusi apie 250 mln. litų.
Buvusi europarlamentarė, žinoma Lietuvos ekonomistė Margarita Starkevičiūtė tikino, kad vandenilio projektas Lietuvoje vykdomas nelegaliai.
Kas gali paneigti, kad ir dabar Uosto direkcijai investuojant į vėjo jėgainių terminalo statybą, jis ateityje, kai šiai veiklai nebebus reikalingas, virtęs konteinerių terminalu, vėlgi nebus pelningai parduotas? Nėra nieko pelningesnio, kaip parduoti už valstybės bendrovės pinigus sukurtą turtą?
Pasaulyje yra įprasta praktika, kad uostuose už valstybės ar savivaldos pinigus pastatyti terminalai yra sėkmingai išnuomojami per aukcionus.
Siekiama nulinių emisijų
Kita Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijų dalis yra numatoma į vadinamąją žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos įrangos ir viešųjų pildymo punktų įrengimo projektą.
Kol kas viešai neminima, kokia dalis iš numatytų 234 mln. eurų Uosto direkcijos investicijų bus skirta su vandeniliu susietiems reikalams.
Dėl vandenilio fabriko statybos Klaipėdos uoste verda aistros. Skelbiama, kad uoste nėra tokios vietos, kur šalia vandenilio fabriko būtų maždaug puskilometrio spindulio griežta apsaugos zona.
Viena vandenilio fabriko statybos priešininkių televizijos laidose teigė, esą vandenilio dujos esančios vienos pavojingiausių.
Tuo tarpu Uosto direkcija platino pranešimą, kur teigta, kad tokie laivų degalai, kaip vandenilis, esantys visos Europos siekiamybė. Vandenilis arba amoniakas leidžia pasiekti nulines teršalų išmetimo emisijas, ko ir reikia siekiant apsisaugoti nuo klimato kaitos.
Tikinama, kad pereiti prie vandenilio ir kitų alternatyvių degalų rūšių Klaipėdos uostui rekomendavę Klaipėdos universiteto mokslininkai.
Dėl vandenilio projekto vystymo Lietuvoje, įskaitant fabriką uoste ir pradžioje keturias vandenilio išpilstymo stotis, veikiausiai didžiuosiuose miestuose, yra dar vienas niuansas. Buvusi europarlamentarė, žinoma Lietuvos ekonomistė Margarita Starkevičiūtė tikino, esą vandenilio projektas Lietuvoje vykdomas nelegaliai. Tą ji aiškino remdamasi tuo, kad Lietuvoje priimtoje energetikos strategijoje nėra nurodyta, jog bus vykdoma vandenilio degalų gamyba ir platinimas.
Kalbos apie vandenilį kaip energetikos šaltinį Lietuvoje atsirado palyginti neseniai. Jei siekiama, kad vandenilis būtų atskira strateginė energetikos šaka, turėjo būti viešai svarstomos jo teigiamos ir neigiamos savybės, priimti valstybės lygio planavimo dokumentai dėl jo vystymo, ko nėra padaryta.
Analogijos – prieš dešimtmetį
Kalbant apie vandenilį kaip energetinį kurą, prisimenamos ir kalbos apie suskystintas gamtines dujas. Jos vyko daugiau nei prieš dešimtmetį, kai Klaipėdos uoste buvo rengiamasi statyti ir buvo statomas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.
Tuomet kalbėta panašiai, kaip dabar apie vandenilio dujas. Minėta, kad bus kuriama suskystintųjų gamtinių dujų (angliškai – „Liquefied natural gas“ – LNG) išpilstymo stotis. Šiomis dujomis būsiantys užpildomi ir krovininiai automobiliai.
Praėjo daugiau nei dešimtmetis, tačiau prognozės neišsipildė. Skirtingai nei Lenkijoje, kur veikia LNG pildymo į automobilius „Shell“ degalinių tinklas, Lietuvoje to dar nėra.
Klaipėdos uoste įrengta LNG dujų išpilstymo į automobilines cisternas stotis. Ji išnuomota Lenkijos „Orlen“ kompanijai. Ar tai reiškia, kad Lietuvos valstybei priklausančiam verslui nepakanka galių veikti pačiam?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuvilnijo jubiliejinės Jūros šventės eisena
65-ąjį kartą vykstanti Jūros šventė nustebino eisenos gausa ir įmonių prisistatymo spalvingumu bei įvairove. Eisena truko ilgiau nei pusantros valandos, joje žygiavo, važiavo, šoko apie 60 įstaigų bei įmonių darbuotojai. ...
-
90-metį mininti Jūros šventė įsibėgėjo: vilioja skoniais ir spalvomis
90-metį mininti šių metų Jūros šventė jau įsibėgėjo. Šiandien jos dalyvių laukia didžiausia gausybė renginių, kurie prasidės ankstyvą rytą, o baigsis gerokai po vidurnakčio. ...
-
Per Jūros šventę – daugiau autobusų
Liepos 27–29 d. dėl Jūros šventės renginių autobusai, kursuojantys į Klaipėdos senamiestį, nevažiuos Tiltų gatve. Tad kai kurių jų grafikai keisis, o šeštadienio naktį, pasibaigus fejerverkams ir koncertams, kursuos ketur...
-
Klaipėdos 772-asis gimtadienis kvies švęsti kitaip nei iki šiol
Vos spėjusi atsikvėpti po jubiliejinės Jūros šventės, rugpjūčio 1-ąją Klaipėda minės 772-ąjį miesto gimtadienį. Ta proga mieste vyks daug renginių, tarp jų – Klaipėdos kultūros magistro vardų suteikimo ceremonija. Pirmąkart &sc...
-
Pažinti ir pamilti Kretingą galima ir... Klaipėdoje
Liepos 26 d. Klaipėdos autobusų stotyje atidaryta mažoji Kretingos ambasada. ...
-
Orai: tęsiasi lietuviška vasara
Paskutinę liepos savaitę tebevyraus lietuviška vasara – nebus itin didelių karščių, prognozuojamos vėjuotos dienos, pasirodys ir lietus. Nepaisant to, temperatūra visą savaitę laikysis apie 21–23 laipsnius šilumos. ...
-
Vasaros pramoga – kaulyti kieme pinigų2
Uostamiesčio Budelkiemio, Mogiliovo, Bandužių ir kitų gatvių daugiabučių kiemuose bei prie parduotuvių nė dešimties nesulaukę vaikai reikalauja iš praeivių pinigų. Šiems nesutikus duoti, vis tiek įkyriai prašinėja, o ...
-
Kariljonas skambės ir dujų fabrike
Klaipėdoje bus atgaivintas senasis kariljonas, kurį planuojama sumontuoti buvusiame dujų fabrike įrengtame muziejuje. Tam vakarykščiame tarybos posėdyje beveik vienbalsiai pritarė miesto politikai, nors šiuo klausimu kitokią nuomonę pare...
-
Smiltynėje kilus gaisrui, specialistai primena – Kuršių nerijoje su ugnimi reikia elgtis atsargiai
Vakar vakare Smiltynėje kilus gaisrui, Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai primena – su ugnimi reikia elgtis ypač atsargiai. ...
-
Klaipėdiečius papiktino pareigūnų elgesys18
Policininkai ir darbe, ir laisvu laiku reprezentuoja tarnybą, kurios šūkis – „Ginti. Saugoti. Padėti.“ Tikėdamasis tokio požiūrio, pareigūnams priekaištą išreiškęs vyras teigė sulaukęs nemandagios fraz...