Į Rusnę – vilkstinėmis

Į Nemuno žemupį nuo praėjusios savaitės žvejai mėgėjai automobilių vilkstinėmis traukia iš visos Lietuvos. Vieni bėga nuo įkyrėjusios buities, kiti neslepia, kad nusprendė karantinuotis.

Rusnės salos gyventojai tikina girdėję, kad saloje nusprendė izoliuotis grupelė medikų, kuriems teko bendrauti su koronavirusu sergančiais asmenimis.

Kelias dešimtis žvejų automobilių, išrikiuotų ant Atmatos kranto, kas rytą stebi ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovas Žilvinas Čėsna.

"Matau, kad žvejai išsidėstę kitaip nei jų automobiliai. Jie žvejoja kur kas didesniais atstumais, nei nurodo karantino tvarka. Tarp jų gali būti 20 ir daugiau metrų tarpai. Nemanau, kad tai keltų grėsmę. Bet jei jie pažeidžia karantino taisykles, būriuojasi, žvejoja vienas šalia kito, jau policijos reikalas tikrinti", – kalbėjo aplinkosaugininkas.

Išsigando draudimų

Klausimų dėl pramoginės žvejybos kilo ir patiems žvejams. Vyrai nerimauja, jei pramoginė veikla šalyje uždrausta, gal leidžiama sportinė žūklė? O jei tvarka šios veiklos nereglamentuoja, gal užtenka paisyti karantino metu būtinų sąlygų?

Daugiausia diskusijų verda tarp tų, kurie norėtų žvejoti iš valčių ar pramoginių laivelių. Pasklidus gandui, kad tokie laivai bus neišleidžiami iš Klaipėdos uosto, žvejai telefonų skambučiais atakuoja tarnybas.

Matyt, informacijos trūksta arba ji netiksli.

"Ir aš sulaukiau tokių skambučių. Matyt, informacijos trūksta arba ji netiksli. Mano galva, gryname ore, laikantis tinkamo atstumo, žvejoti yra saugu. Na, į laivą penkiese gal geriau nelipti. Buvo kalbų, kad laivai nebus išleidžiami iš uosto, bet aš tokios žinios nemačiau. Jokios informacijos dėl draudimų nesame gavę", – aiškino Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Vitalis Marozas / Redakcijos archyvo nuotr.

Sumaištis dėl pasieniečių?

Painiavos žvejams įnešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešimas, kuriame teigiama, kad pramogos ribojamos ne tik sausumoje, bet ir vandenyje.

Skelbiama, kad, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, į Lietuvos išskirtinę ekonominę zoną, kirsdami valstybės sieną jūroje, gali išplaukti tik komercinę žvejybą vykdančių įmonių laivai su įgulomis. Tačiau jiems nesuteikta teisė vežtis keleivių.

Taip pat karantino laikotarpiu apribojimai taikomi ir mažosioms pramoginėms plaukiojimo priemonėms. Draudžiama atvirose erdvėse organizuoti renginius ir susibūrimus.

Į valtis – po du

Pagėgių pasienio rinktinės Viešųjų ryšių vyresnioji specialistė Aistė Žalnieraitienė draudimų nesupratusiems žvejams paaiškino, kaip elgtis šalies teritoriniuose vandenyse, kurie traktuojami kaip vieša vieta.

"Teritorinė jūra yra Lietuvos Respublikos dalis bei atvira vieša vieta, į kurią gali patekti bet kuris asmuo. Vyriausybės nutarimo nuostatos yra taikomos ir galioja teritorinėje jūroje – išplaukiant į teritorinę jūrą pramoginei žvejybai, plaukiojimo priemonėje gali būti ne daugiau kaip du asmenys, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius ir globėjus, rūpintojus. Visi asmenys privalo laikytis didesnio nei 2 m atstumo, tarpusavyje nekontaktuoti ilgiau nei 15 minučių", – paaiškino A.Žalnieraitienė.

Ribojimas netaikomas komercinę žvejybą vykdančioms įmonėms.

Pasienio rinktinės atstovė priminė, kad per karantiną draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai.

Šluoja leidimus žvejybai

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas socialiniame tinkle žvejus informavo, kad medžioklė ir žvejyba karantino metu nėra draudžiama, tačiau turi būti laikomasi šių sąlygų – privalu dėvėti apsaugos priemones, laikytis atstumo tarp žmonių ir nesiburti į grupes.

Vos tik šalyje buvo įvestas karantinas, tris kartus išaugo žvejybos leidimų pardavimas.

Tai reiškia, jog žmonės nuo grėsmingų ligų slepiasi pakrantėse ir laivų bei valčių deniuose.