Iš amžinųjų klausimų sąrašo

Prieš vidurdienio mišias klaipėdiečiai gausiai rinkosi į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kur savo knygą "Nesuskambėjęs pragaras" pristatė ir apie savo tyrinėjimus mintimis pasidalijo kunigas M.Mitkevičius.

"Amžinųjų klausimų sąraše pirmasis veikiausiai būtų šis: kas yra žmogus? Įvairių kultūrų ir religijų mąstytojai ištisus šimtmečius mėgina suvokti savo pačių ir kiekvieno žmogaus gyvenimo prasmę. Biblijos autoriai – ne išimtis", – savo knygoje "Psalmių mąstymai. Nesuskambėjęs pragaras" rašo M.Mitkevičius.

Šventąjį Raštą studijuojantis kunigas pasakojo, kad pirmosios psalmės buvo parašytos hebrajiškai, paskui atsirado vertimas į graikų kalbą. Jis buvo skirtas žydams, gyvenusiems graikiškoje aplinkoje ir jau nelabai suprantantiems hebrajiškai, o IV a. atsirado vertimas į lotynų kalbą.

"Šventasis Jeronimas psalmes išvertė į oficialią bažnytinę kalbą. Jis labai gerai išmanė ir graikų, ir hebrajų kalbas, bet, kalbant apie psalmes, poezija kartais yra neišverčiama. Dievo įkvėpto pirmojo autoriaus, kuris girdėjo tą žodį, dėliojo skiemenis, žodžių žaismą kartais labai sunku išversti. Ir į lietuvių kalbą išversti buvo nelengva", – kalbėjo M.Mitkevičius.

Man kilo klausimas, o kaip skaityti tuos žiaurius tekstus?

Atsiveria kultūrų klodai

Psalmės yra poezija, o poezija esą neišvengiamai žmogų veikia.

Šiuo metu lietuvių tyrinėtojai dažniausiai naudojasi kunigo Antano Rupšio Šventojo Rašto vertimu.

Pasak M.Mitkevičiaus, didesnės tautos, kuriose yra daug Biblijos vertėjų, nauji Šventojo Rašto vertimai atliekami kas dešimt metų, lietuvių tauta tokių pajėgumų neturi.

"Apskritai Biblijos vertimas, palyginus, yra naujas dalykas, nes tik pastaruosius 50 metų tyrinėtojai gilinasi į originalias kalbas, ieško, ką to meto kultūroje vienas ar kitas žodis ar frazė reiškė, iš kur paimti pavyzdžiai, metaforos. Ir tada jiems atsiveria ne tik Biblijos, bet visas Artimųjų Rytų kultūrinis pasaulis ir raštai, kurie nėra įtraukti į Bibliją, bet kurie gali padėti suprasti tą kultūrą", – pasakojo Šventojo Rašto tyrinėtojas.

Žiaurių dalykų nepraleido

Rašydamas knygą apie psalmes, M.Mitkevičius, kaip pats teigė, rėmėsi geriausiais komentarais, pridėdamas ir savo pastabas.

Autorius atkreipė dėmesį ir į tas psalmes, kurios yra gana žiaurios, jose kalbama apie baisius dalykus ir jos nėra įtrauktos į liturgiją.

Pateikdamas šias psalmes, kunigas tikino skaitytojams norėjęs parodyti, kad ir tai yra Dievo žodis, kuris mus kažko moko.

"Man kilo klausimas, o kaip skaityti tuos žiaurius tekstus? Lengviausia, žinoma, tas vietas praleisti. Bet, jei sąžiningai, reikia bandyti ieškoti atsakymo ir, regis, aš kažkokį raktą radau. Kalbant apie psalmių interpretacijas, jų yra gausybė, nes šie kūriniai skaitomi žvelgiant per įvairias prizmes. Todėl gal reikėtų galvoti, ne kuri interpretacija yra teisinga, bet mąstyti apie visumą, kad Dievo žodis yra neišsemiamas, ir visos psalmės gali tarpusavyje derėti", – įsitikinęs M.Mitkevičius.

Savo knygoje kunigas pateikė ir išnagrinėjo 16 psalmių, o iš viso jų yra 150.

"Man norėjosi parodyti, kaip galima skaityti Šventąjį Raštą. Kadangi psalmės yra trumpi tekstai, patogu parodyti ryšį tarp Senojo Testamento ir Naujojo, nes psalmės yra hebrajų Biblijos dalis, jie ir šiandien jomis meldžiasi. Psalmės yra patogios apmąstymams ir savo apimtimi bei pagrindinių temų išryškinimu. O knygos tikslas toks ir yra – patraukti prie Dievo žodžio kuo daugiau žmonių su labai skirtingomis patirtimis ir žiniomis, kartu – ugdyti, auginti, praplėsti teologinį žvilgsnį", – teigė kunigas M.Mitkevičius.