Ką darys „X“ dieną?

Diskusija kilo po buvusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno pokalbio „YouTube“ kanale su šauliu Gabrieliumi Liaudansku-Svaru. Pokalbis buvo transliuotas Algio Ramanausko tinklalaidėje.

Du vyrai tuomet šnekėjosi apie tai, ką atėjus dienai „X“, tai yra prasidėjus karui, darytų šauliai ir ką turėtų daryti kiekvienas pilietis, stojęs ginti savo šalies.

Pokalbio metu užsiminta apie Ukrainos patirtį.

Šios šalies specialiosios tarnybos yra pripažinusios, kad karo pradžioje itin sudėtinga buvo susitvarkyti su diversinėmis grupėmis ir su kolaboravimo kelią pasirinkusiais savo šalies piliečiais.

Kai kam pasirodė, kad L. Kasčiūnas su Svaru tiesiog šnekėjosi, kaip reikėtų susidoroti su kitaminčiais Lietuvos gyventojais, vadinamais penktąja kolona.

Žadėjo pats padėti pažymėjimą

Iš pokalbio kažkas iškirpo tik labai mažą šio įrašo dalį ir ėmė platinti socialiniuose tinkluose.

Šį fragmentą internete pamatęs palangiškis Dainius Kepenis po šaulių susirinkimo Klaipėdoje rėžė viešą pareiškimą, kad padės ant stalo šaulio pažymėjimą, jei Šaulių sąjunga nesureaguos į situaciją.

„Klaipėdoje vienas iš narių iškėlė klausimą dėl vieno šaulio pasisakymų spaudoje. Kalba čia apie klaipėdietį Artūrą Žalį, kuris viešai kritikavo Šaulių sąjungą. Dėl to pasigirdo siūlymas šį šaulį mesti iš sąjungos. Esą mes negalime duoti interviu žiniasklaidai, nes davėme priesaiką“, – tikino D. Kepenis.

D. Kepenis pasakojo, kad į Šaulių sąjungą įstojo dėl to, kad jo senelis buvo šaulių būrio vadas, jis dalyvavo 1941 m. birželio sukilime ir buvo sušaudytas sovietinių „entuziastų“.

„Išsižudė apie 50 tūkstančių lietuvių, o tarp jų buvo tik labai nedaug ne lietuviškų pavardžių“, – kalbėjo D. Kepenis.

Pozicija: šauliui, davusiam priesaiką, už sąjungos vardo menkinimą gali grėsti sankcijos. / Aurimo Barkausko nuotr.

„Vėl vieni kitus žudysime?“

D. Kepenis savo paties įrašytu vaizdo įrašu socialiniame tinkle viešai kreipėsi į Šaulių sąjungos vadovybę klausdamas, ar iš tiesų šauliai sudarinėja nelojalių piliečių sąrašus, su kuriais dieną „X“ teks susidoroti?

„Tai kur mes dabar einame? Vėl einame prie pilietinio karo ir vėl vieni kitus žudysime? Ir man buvo pasakyta, kad ir pas mane ateis su vyrais. Į ką tai panašu? Šaulių sąjungos vadovybė turėtų reaguoti į tokius pareiškimus. Kažkoks sovietinių laikų raugas tvyro“, – tikino D. Kepenis.

Jis pabrėžė, kad žmonių, turinčių ginklų, užuominos apie susidorojimą kursto nesantaiką šalyje.

D. Kepenis esą pats išgirdo grasinimais dvelkiančių užuominų šaulių susirinkime Klaipėdoje. Jis vyko praėjusį savaitgalį.

„Aš ne berniukas. Aš puikiai suprantu, kas man buvo bandyta pasakyti. Partizanai buvo kultūringi vyrai, o čia aš pasijutau lyg tarp „stribų“. Jei viso to nesustabdysime, prasidės velniava“, – prognozavo vyras.

Tačiau D. Kepenis, kalbėdamas apie L. Kasčiūno pokalbio vaizdo įrašą, painiojosi, jis net nežinojo, su kuo iš tiesų kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras.

D. Kepenis piktinosi A. Ramanausko pasisakymais, o ne šaulio G. Liaudansko-Svaro išsakyta pozicija.

Raginimų žudyti neišgirdo

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė trečiadienį LRT radijo laidoje, kurioje dalyvavo ir pats L. Kasčiūnas, pripažino, kad jis pokalbyje su Svaru išties kėlė rimtus klausimus.

„Bus tokių žmonių, kurie karo atveju stos prieš valstybę. Bet klausimas yra kitas – ką dabar reikėtų padaryti, kad tokių žmonių būtų kuo mažiau? Jei mes tuos žmones, kurių požiūris nesutampa su tam tikros partijos mintimis, iš karto nustumiame, tai mes juos ir padarysime penktąja kolona. Jei žmogus jaučiasi nesaugus, jis tikrai gali pradėti kolaboruoti. Todėl dabar yra labai svarbu nesusidaryti tokių atskirčių iš anksto“, – situaciją komentavo A. Ramonaitė, patikinusi, kad raginimų žudyti tautiečius laidoje ji neišgirdo.

Tačiau profesorė priminė L. Kasčiūnui apie jo, kaip politiko, atsakomybę viešuose pareiškimuose, nes jis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas.

Įžvelgia kampaniją

Dienraštis komentaro kreipėsi į Šaulių sąjungos vadovybę. Klausta, ar už nuomonės išsakymą arba kritiką piliečiai yra šalinami iš organizacijos. Teirautasi, ar tai nesikerta su žodžio laisve.

Šaulių sąjungos Komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Garnienė aiškino, kad visa ši istorija yra dezinformacijos kampanija, nukreipta prieš šaulius.

Panašu, kad apie žodžio laisvę Šaulių sąjungoje nediskutuojama, nors ji yra visuomeninė organizacija.

„Stebime galbūt koordinuotai skleidžiamos dezinformacijos požymius, kurie atitinka priešiškų valstybių informacinių-psichologinių operacijų (INFOOPS-PSYOPS) modelį. Pirmasis žingsnis – iš konteksto ištrauktas ir manipuliatyviai išplatintas buvusio krašto apsaugos ministro vedamos laidos fragmentas, kuriame klaidinančiai interpretuotas pasisakymas apie pasirengimą karui. Antroji fazė – į viešąją erdvę pradedami kryptingai kelti pavieniai šauliai ir neva kritiška jų nuomonė, kai kurie iš jų jau anksčiau buvo žinomi dėl viešų pareiškimų, atitinkančių Kremliaus propagandai būdingus naratyvus“, – situaciją komentavo A. Garnienė.

Grės Garbės teismas

A. Garnienė pabrėžė, kad Šaulių sąjunga nesudarinėjo ir nesudarinėja nelojalių piliečių sąrašų.

„Atkreipiame dėmesį, kad pagrindinė Šaulių sąjungos užduotis – telkti žmones ir ruošti juos visuotinei valstybės gynybai, karo grėsmės atveju – ginti valstybę nuo priešo, o ne kelti grėsmę savo žmonėms, kaip bando pasakyti mūsų valstybei priešiškos jėgos, siekdamos supriešinti visuomenę ir menkinti Lietuvos gynybinius pajėgumus“, – tikino A. Garnienė.

Ji pranešė, kad šaulio pažymėjimą gali tekti padėti ne tiems nariams, kurie žadėjo „ateiti į namus su vyrais“, o tiems, kas uždavinėjo viešus klausimus Šaulių sąjungos vadovybei.

„Jei šaulys viešai menkina organizaciją ar platina nepagrįstus kaltinimus, elgiasi neatsakingai ir galbūt pažeidžia ne tik organizacijos tvarką, bet ir šaulišką veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei sulaužo iškilmingai duotą šaulio priesaiką, šaulių galbūt padarytus Šaulių etikos kodekso pažeidimus, kitus drausminius nusižengimus vertina kolegiali institucija – konkrečios Šaulių sąjungos rinktinės Garbės teismas“, – aiškino A. Garnienė.

Tikėtina, kad D. Kepenio ir A. Žalio veiklą vertins Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių (Klaipėdos apskr.) 3-iosios rinktinės Garbės teismas.