Pagerintų renginių kokybę

Ar suteikti galimybę reprezentaciniams miesto festivaliams pretenduoti į didesnį finansavimą, svarstė miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio, pagal patvirtintą miesto strateginį veiklos planą 2016–2018 m. numatyta padidinti finansavimą kultūrai.

Todėl prašoma skirti daugiau lėšų reprezentaciniams festivaliams finansuoti. Manoma, kad tai padidins tokių renginių meninę kokybę, žinomumą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

N.Lendraitis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet Klaipėda tapo Lietuvos kultūros sostine. Tai taip pat vienas motyvų, kodėl reikėtų didinti finansavimą reprezentaciniams miesto festivaliams.

Pagal dabar galiojančią tvarką, tokiems renginiams savivaldybė gali skirti nuo 7,5 tūkst. iki 20,3 tūkst. eurų. Siūloma, kad šios sumos būtų padidintos tris ir penkis kartus atitinkamai. Tada reprezentaciniai miesto festivaliai galėtų gauti nuo 20 tūkst. iki 100 tūkst. eurų finansavimą.

Lėšų poreikis priklausys nuo to, keliems renginiams bus suteiktas reprezentacinio festivalio statusas. Tokių gali būti ne daugiau nei aštuoni. Šiemet šiam tikslui yra numatyti 200 tūkst. eurų.

Statusas sumos neužtikrina

Praėjusiais metais reprezentacinio statusą turėjo penki festivaliai: folkloro festivalis "Parbėg laivelis", tarptautinis šiuolaikinių menų festivalis "Plartforma", Klaipėdos pilies džiazo festivalis, Koncertų salės organizuojamas festivalis "Klaipėdos muzikos pavasaris", tarptautinis teatrų festivalis "Šermukšnis". Jų daliniam finansavimui pernai buvo išdalyta 80 tūkst. eurų.

Pasak N.Lendraičio, reprezentacinio festivalio statusas renginiui suteikiamas trejiems metams. Dabar šis laikotarpis baigiasi. Šio statuso festivaliai vėl galės siekti.

Kuriam festivaliui suteikti reprezentacinio statusą, sprendžia Kultūros ir meno taryba. Sąrašas teikiamas tvirtinti miesto tarybai.

"Ekspertai įvertina festivalių rezultatus ir sprendžia dėl statuso suteikimo", – aiškino vedėjas.

N.Lendraitis pabrėžė, kad statusas neužtikrina, kad festivalis gaus konkrečią sumą pinigų. Lėšas skirsto ta pati Kultūros ir meno taryba, įvertinusi situaciją.

"Vertinama festivalių kokybė, ar bus pritraukta papildomų išteklių, kiti parametrai. Viską išanalizavus, suteikiamas finansavimas", – teigė vedėjas.

Gyvename per laisvai?

Finansavimo padidinimo klausimas sukėlė komiteto narių diskusiją.

"Padidėjimas – didelis. Vertiname atsakingai. Ar nėra taip, kad pradedame gyventi per laisvai?" – klausė komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas atkreipė dėmesį, kad iki 2019 m. įsipareigota padvigubinti finansavimą kultūrai.

"Susidėliojome pinigus ne šiaip pravalgyti. Festivaliai – kultūros dalis. Finansavimas didėja visoms sritims. Kai kurie skyriai su tuo nesusidoroja ir neįsisavina visų lėšų. Manau, kad kultūros darbuotojai yra geriausiai pasirengę tai padaryti", – patikino vicemeras.

N.Lendraitis akcentavo, kad didesnis finansavimas yra didžiulė atsakomybė.

Tarybos narys Arūnas Barbšys svarstė, ar reikėjo didinti mažiausio finansavimo dydį.

"Ar tikrai reikia taip peršokti ir nustatyti minimalų dydį? Juk mažoji riba ir gali likti tokia pati, o finansavimas festivaliui – didesnis", – dėstė tarybos narys.

N.Lendraitis aiškino, kad buvo atlikta analizė, koks finansavimas reprezentaciniams renginiams skiriamas Kaune ir Vilniuje.

"Juk lygiuojamės į didžiuosius miestus. Palyginti su jais, mūsų finansavimas reprezentaciniams renginiams buvo menkas. Dabar daugiau ar mažiau lygiuosimės į Vilnių ir Kauną", – sakė vedėjas.

A.Barbšys domėjosi, ar festivalių organizatoriai pateikia ataskaitas, kur išleidžia iš savivaldybės gautą dalinį finansavimą. N.Lendraitis pabrėžė, kad atsiskaitoma už kiekvieną centą.

"Visi pinigai išleidžiami tam, kas numatyta pagal sutartį. Tikrai nėra pravalgomi. Organizatoriai pateikia ir dalykinę ataskaitą, kokie rezultatai buvo pasiekti", – patikino vedėjas.