Didžiausią Lietuvos keltą pakrikštijo ministro žmona

Šeštadienį įvyko didžiausio kada nors po Lietuvos vėliava plaukiosiančio kelto „Lisco Maxima“ krikštynos. Kelto krikštamote tapo klaipėdietė archeologė, LR Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio žmona Ieva Masiulienė. Ji sudaužė šampano butelį į laivo bortą linkėdama keltui, jo įgulai ir keleiviams gerų kelionių.

„Naujojo kelto krikštynos liudija rimtus mūsų įmonės ketinimus vystyti laivybos verslą Lietuvoje, plėsti tarptautinės prekybos galimybes ir kelionės sąlygas vykstantiems keltu. „Lisco Maxima“ yra šeštasis ro-pax tipo ir aštuntas „DFDS Lisco“ priklausantis laivas, kuris plaukios su Lietuvos vėliava“, - ceremonijos metu teigė „DFDS Lisco“ valdybos pirmininkas Peder Gellert Pederson.

Išleidžiant keltą „Lisco Maxima“ į pirmąją kelionę buvo laikomasi senųjų laivybos tradicijų, pagal kurias kiekvienas laivas privalo turėti krikštamotę. Ji yra svarbus simbolis krikštynų ceremonijoje - krikštamotė simboliškai teikia saugumą laivu plaukiantiems jūreiviams ir keleiviams. Laivo krikštamotei suteikiama teisė bet kada lankyti pakrikštytąjį laivą ir plaukti juo.

Ievą Masiulienę krikštamote keltui išrinko aukščiausia kompanijos „DFDS Lisco“ vadovybė. I. Masiulienė yra klaipėdietė, gimusi ir užaugusi šiame mieste. Ji taip pat yra Klaipėdos universiteto doktorantė ir archeologė, tyrinėjanti Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos istoriją.

„Jau nuo XVI a. Klaipėda buvo svarbus dalyvis jūrinėje prekyboje, taip pat čia buvo statomi tuo metu vieni iš didžiausių laivų, plaukiojusių Baltijos ir Šiaurės jūrose. Galime tik pasidžiaugti, kad „DFDS Lisco“ vykdoma laivybos plėtra Lietuvoje prisideda prie mūsų šalies kaip jūrinės valstybės įvaizdžio tąsos“, -  krikštynų kalboje pabrėžė I. Masiulienė.

Po kalbos krikštamotė sudaužė šampano butelį į kelto bortą. Sveikinimo kalbas sakė „DFDS Lisco“ valdybos pirmininkas Peder Gellert Pederson, „DFDS Lisco“ generalinis direktorius Hans-Henrik Pedersen ir LR susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Po oficialiosios ceremonijos šventės svečiai aplankė keltą, kuriame juos pasitiko kapitonas Henrikas Žalandauskas.

„Lisco Maxima“ pakrikštytas pagal jūrų laivininkystės tradicijas, kurių laikomasi jau kelis šimtmečius. Nuo XVIII-XIX a. įvairiose šalyse, kuriose stipri laivininkystė, labai svarbų vaidmenį suteikiant laivui pavadinimą ir pirmąkart jį išplukdant vaidino moteris. Pagal amerikiečių tradicijas, ji „apšlakstydavo laivą krikštijimo skysčiu“ - į bortą sudaužydavo gėrimo (vyno arba šampano, bet kai kuriais atvejais - net viskio ar mineralinio vandens) butelį.

Prancūzai laivo krikštynose naudojo krikščioniškų santuokos ir krikšto ritualų mišinį: krikštatėvis įteikdavo krikštamotei puokštę gėlių, jie abu garsiai ištardavo laivo vardą. Britai iki XIX a. pabaigos laivų krikštynose vengė religinių elementų, kol laivo krikštamote tapusios Velso princo žmonos princesės Aleksandros nurodymu ceremonijoje buvo sugiedota 107-oji anglikonų choralo psalmė, kurioje giedama apie jūreivius.

Apie keltą „Lisco Maxima“

Bendrasis naujojo kelto „Lisco Maxima“ tonažas siekia 24 950 tonų, laivas yra 199 metrų ilgio. Juo galės būti plukdoma 2500 linijinių metrų krovinio ir  daugiau nei 500 linijinių metrų lengvųjų automobilių bei 515 keleivių. Tai bus daugiausiai keleivių galintis gabenti laivas Lietuvos registre. Laivas galės išvystyti 23 mazgų greitį. „Lisco Maxima“ planuojama naudoti mažiausiai 25 metus. „Lisco Maxima“ triskart per savaitę kursuos maršrutu Klaipėda - Kylis. Laivą aptarnaus ir kartu plauks 36 žmonių įgula, kuriai vadovaus patyręs lietuvis kapitonas Henrikas Žalandauskas. Pirmoji oficiali kelto kelionė iš Klaipėdos į Kylį numatyta gegužės 11 dieną.