Gėdos nejaučia?
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) kai kuriuose daugiabučių kiemuose pradėjo įrengti plakatus, kuriais siekiama sugėdinti piliečius, nuolat tempiančius senus rakandus, klozetus ar kitą laužą prie atliekų konteinerių.
„Net kiaulė čia negyventų. O mes gyvename“, – rašoma viename plakatų.
Aiškėja, kad tokios akcijos imtasi po pasikartojančių šiukšlių kuopimų iš daugiabučių kiemų.
2026 m. Klaipėdos šiukšlynų „Šlovės dešimtuke“ atsidūrė Šilutės plento 12 namas, prie kurio net 29 kartus buvo sutempti seni rakandai. Juos teko išgabenti atliekų vežėjams.
Baltijos prospekto 69 namo kieme tokios atliekos valytos net 23 kartus.
Rumpiškės gatvės 5 namo kieme šiukšlės išvežtos 21 kartą. Debreceno gatvės 84 namo kieme nelegalus sąvartynas naikintas 21 kartą.
Sulupės gatvės 5-ojo ir 11-ojo namo kiemuose šiukšlių krūvas teko išvežti 17 kartų.
V. Berbomo gatvės 1-ojo namo gyventojai 16 kartų buvo sutempę senus rakandus į kiemą.
Debreceno gatvės 9-ojo namo kieme taip pat 16 kartų valytos čia paliktos stambiosios atliekos.
Minijos gatvės 134 namo teritorijoje, kaip ir Liubeko gatvės 19-ojo namo kieme, šiukšles teko išgabenti 15 kartų.
Sąvartynų tik daugėja
KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius pripažino, kad bešeimininkių atliekų mieste ne mažėja, o daugėja.
„Nuolat primename gyventojams, kad mieste veikia vadinamasis atliekų taksi. Rinkliavos mokėtojas gali per metus išsikviesti nemokamą automobilį didžiųjų atliekų išvežimui. Taip pat kelis kartus per metus organizuojamos akcijos, kurių metu specialusis transportas apvažiuoja nurodytus adresus ir surenka atliekas. Namo administratorius taip pat gali užsakyti nemokamai konteinerį, pavyzdžiui, statybinių atliekų išvežimui“, – galimybes vardijo A. Liubinavičius.
Per mėnesį atliekų vežėjai tūkstančius tonų turi iškuopti iš viešųjų erdvių, kur šiukšlių nevalia palikinėti.
Kai kurios bendruomenės jautriai sureagavo į gėdos sąrašo paviešinimą. Būta net tarpusavio ginčų, kaimynai aiškinosi santykius dėl tempiamų šiukšlių į bendrą kelių namų kiemą.
„Nusprendėme paviešinti tam tikrus mieste esančius taškus. Gerai, kad visuomenėje yra tam tikras rezonansas. Tai yra bakstelėjimas į nosį“, – tikino A. Liubinavičius.
Kai kas siūlė statyti vaizdo kameras prie atliekų konteinerių. Tačiau tai nėra labai efektyvu, nes tamsiu paros metu sunku nustatyti asmenį, kuris suvertė šiukšles.
„Šilutės plento 12 namo kieme per savaitę net kelis kartus randami sukrauti seni baldai ar kitos atliekos. Kyla įtarimų, kad tai gali būti tam tikro verslo atstovų darbelis. Gal kažkas iš gyventojų užsiima atliekų išvežimu iš butų už atlygį, bet tinkamai tokių šiukšlių nesutvarko, išverčia bendrame kieme“, – spėjo A. Liubinavičius.
Nusprendėme paviešinti tam tikrus mieste esančius taškus.
Auklės viešu dėmesiu
KRATC ne tik paviešino gėdos sąrašą, bet labiausiai šiukšlinamuose kiemuose pradėjo įrengti specialius stendus.
„Norėta priminti gyventojams, kad jie nėra patys švariausi miesto gyventojai. Galbūt viešas dėmesys ir kaimynų žvilgsniai padės suprasti tai, ko iki šiol nepavyko išmokti: konteinerių aikštelė – ne nereikalingų baldų sandėlis“, – akcentavo A. Liubinavičius.
A. Liubinavičius tikino, kad Europos miestuose baudos už ne vietoje paliktas šiukšles yra labai didelės.
„Ispanijoje dviejų tūkstančių eurų baudą gali gauti už tokius veiksmus. Pas mus baudos yra nedidelės – pirmą kartą paliekant neleistinas atliekas prie konteinerių bauda yra 30 eurų. Baudžiant pirmą kartą siūloma pusę minimalios baudos – 15 eurų. Gal pas mus baudos per mažos, nes žmonės jų nebijo?“ – svarstė A. Liubinavičius.
Naujausi komentarai