Klaipėdiečių ramybę namuose pastaruoju metu vis dažniau trikdo tai viena, tai kita netradicinė religinė bendruomenė. Atkakliai besibeldžiantys į kiekvieno buto duris Dievo žodžio skelbėjai siūlo prenumeruoti jų religinę literatūrą ir naujienas apie apokalipsę sužinoti kas savaitę.

Nekviesti svečiai

Pavakare viename Klaipėdos gyvenamųjų namų rajone iš daugiabučio į daugiabutį, nuo durų prie durų atkakliai vaikščiojo senstelėjęs kostiumuotas vyriškis su jauna mergina.

Beldėsi į kiekvienas duris ir, prisistatę Jehovos liudytojais, bruko savo literatūrą. Nesuspėjusieji laiku užverti durų, sulaukdavo pasiūlymo jų spaudinius prenumeruoti ir kas savaitę gauti žinių apie apokalipsę.

Liudytojai persistengia

Pasak Klaipėdos vicemero Vytauto Čepo, uostamiestyje nėra pasitaikę, kad kokia sekta būtų išprašyta iš miesto dėl nederamos veiklos.

V.Čepas pastebėjo, kad tam tikru metu sektantų akcijos suaktyvėja.

„Yra atkaklių sektantų, pavyzdžiui Jehovos liudytojai. Jie kiša savo spaudinius į pašto dėžutes, skambina prie durų, atidarai, pradeda aiškinti apie pragaro kančias, apokalipsę, pasaulio pabaigą, siūlo išsigelbėjimą“, – savo patirtį dėstė V.Čepas.

Bet tai esą nėra nusikalstamas dalykas. Kol sektos nevykdo antivalstybinės veiklos, neužsiima terorizmu, jos – nekenksmingos. Tačiau toks jų spaudimas prilyginamas psichologiniam terorui.

„Jehovos liudytojai visame pasaulyje užsiima evangelizacijos veikla, taip pat ir Lietuvoje. Tikrai nenorime sulaukti priešiškos reakcijos. Mes gerbiame ir kitų žmonių teisę pasirinkti. Todėl jokios prievartos negali ir neturi būti. Labai apgailestaujame, jei šitaip nutinka dėl mūsų narių perdėto entuziazmo“, – teigė Jehovos liudytojų religinės bendruomenės atstovas Teemu Konsti.

Sektų veikla nereguliuojama

V.Čepo teigimu, sektos yra nereguliuojamos, jos tik stebimos. Ypač tada, kai tai susiję su vaikais. Vaikų dvasinis ir religinis auklėjimas yra paliktas tėvams.

Dažniausiai jokių problemų dėl to nekyla. „Bet pasitaiko tėvų be dvasinės pusiausvyros, linkusių į depresiją, kur tradicinės religijos nepadeda, tada nueinama kitais keliais, neretai tais keliais nuvedami ir vaikai. Kol nekyla koks ekscesas, kol neprasideda savižudybės, kaip yra buvę Kėdainių rajone, kur pasikorė viena mergaitė, tol valstybė nesikiša. Kaip rusai sako: “Kol griaustinis nesugriaudės, mužikas nepersižegnos", – pasakojo V.Čepas.

Religinių judėjimų nepamėgo

Lietuvoje naujųjų religinių judėjimų banga kilo 1989–1995 m., Lietuvai atgaunant nepriklausomybę.

Netradicinėms religinėms bendruomenėms, 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, save priskyrė mažiau nei pusė procento Lietuvos gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis, prieš 11 metų Klaipėdoje buvo 113 tūkst. katalikų, 30 tūkst. stačiatikių, 3 tūkst. sentikių, 2 tūkst. evangelikų liuteronų, 376 asmenys – Jehovos liudytojai, ir šimto tikinčiųjų nesiekiančios judėjų, musulmonų sunitų, baptistų bei laisvųjų bažnyčių, Septintosios dienos adventistų, pilnos evangelijos bažnyčios, senovės baltų tikėjimo bendrijos atstovų.