Jau yra memorialinė lenta

Mažosios Lietuvos patriarcho, publicisto, spaustuvininko bei vieno „Aušros“ leidėjų M. Jankaus (1858–1946) atminimui Klaipėdoje dar 2014-aisiais ant Šaulių g. 5-ojo namo sienos atidengta atminimo lenta.

Taip pat jo vardu pavadinta nedidelė gatvė Giruliuose.

Tačiau idėjos iniciatorius – Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius mano, kad to negana ir M. Jankaus garbei Klaipėdoje turėtų atsirasti skulptūrinė kompozicija. Esą daug investicijų nepareikalautų skverelis prie J. Karoso muzikos mokyklos.

Meninių akcentų mieste niekada nebus per daug, jie visada įdomūs.

Ši mintis nuskambėjo Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdžio metu.

„Vilnius turi paminklą Lietuvos patriarchui Jonui Basanavičiui, tai kodėl Klaipėdai nereikėtų paminklo Mažosios Lietuvos patriarchui M. Jankui? Yra surinkta itin daug visuomenės veikėjų parašų, net ir iš Vilkyškių seniūnijos, Smalininkų ir taip toliau. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius savo ruožtu M. Jankaus biustu jau pasirūpino, todėl mes prašome paminklo, kuris taptų tautiškumo įtvirtinimo Klaipėdoje simboliu, ypač lietuvybės“, – argumentavo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas Benas Volodzka.

Jo žodžiais, savivaldybė turėtų teikti tarybai sprendimo projektą, kuriame būtų numatyta meninės kompozicijos statymo vieta, pritrauksianti tiek klaipėdiečius, tiek turistus.

Žmonės turėtų kur susirinkti lapkričio 29-ąją Tilžės akto minėjimo dieną ar Sausio 15-ąją, kai švenčiama Klaipėdos krašto atgavimo diena.

Esą kapinės, kur stovi paminklas 1923-ųjų sukilimo dalyviams, tam visiškai netinka.

100 tūkst. eurų – visai nedaug?

Komisijos narys, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška kaip gerąjį pavyzdį pateikė neseniai atnaujintame skvere atsiradusį Vydūno paminklą, kuris pastatytas visuomenininkų iniciatyva, prisidedant savivaldybei.

„Visuomenė susibūrė ir inicijavo paminklo sukūrimą, o savivaldybė sutvarkė tą erdvę, kuri buvo apleista. Ar jūs svarstytumėte eiti būtent tokiu keliu?“, – idėjos autorių klausė V. Juška.

B. Volodzka tikino, kad turėdama visus išteklius savivaldybė pati galėtų tai padaryti.

„Tam pinigų tikrai daug nereikėtų, manau, užtektų iki 100 tūkst. eurų“, – nesikuklino vyras.

B. Volodzkos teiginį pasitiko komisijos narių juokas – 100 tūkst. eurų, net ir iš miesto kišenės, nėra jau taip mažai.

„Juk to paminklo bet kur, viduryje gatvės, nepadėsi. Reikia surasti erdvę, ją pritaikyti. Tai tikrai pareikalaus nemažos pinigų sumos“, – aiškino V. Juška.

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkas, vicemeras Arvydas Cesiulis teiravosi, ar idėjos autoriai jau turi privačių asmenų, kurie prisidėtų finansiškai?

„Ar tai tik iniciatyvos, kurios nieko nekainuoja?“, – replikavo A.Cesiulis.

Posėdyje dalyvavęs visuomenininkas Algimantas Švanys pasiūlė įrengti paminklą prie J. Karoso muzikos mokyklos, esą tai būtų pati idealiausia Klaipėdoje vieta M. Jankui, apsieisianti mažiausiomis sąnaudomis.

„Tiesiog viskas yra padaryta, pastatei ir viskas“, – tikino A.Švanys.

Pinigų paieškos

Komisijos narys, kalbininkas Albinas Drukteinis, pritardamas idėjai, atkreipė dėmesį, kad M. Jankus nėra sietinas su kuria nors konkrečia vietove.

„Meninių akcentų mieste niekada nebus per daug, jie visada įdomūs. M. Jankaus gatvė – kažkur toli, ne centre. M. Jankus nėra ryškiai susijęs su kokia nors didesne vietove. Jis gimęs Bitėnuose, ten arti nieko nėra, Pagėgiai vargu ar kažką darytų. Belieka Klaipėda ir Šilutė“, – komentavo kalbininkas.

Anot A. Cesiulio, M. Jankaus nuopelnai Mažajai Lietuvai – neginčytini, tačiau tam tikrų abejonių kelia įgyvendinimo galimybės. Ar M. Jankaus paminklas išties yra miesto prioritetinių darbų sąraše?

Savo nuomonę šiuo klausimu pareiškė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininko pavaduotojas, istorikas Vasilijus Safronovas. Jo žodžiais, Mažosios Lietuvos reikalų taryba žūtbūt nori, kad viešaisiais pinigais atsirastų paminklas, nors M. Jankaus sąsajos su Klaipėda yra fragmentiškos.

Po ilgų diskusijų pasiūlymui buvo pritarta, tačiau tolimesnių veiksmų turi imtis idėjos teikėjas – Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius, prisiimsiantis ir finansinę naštą.

Siekiama, kad paminklas atsirastų 2023-aisiais, Klaipėdos krašto sukilimo šimtosioms metinėms.