Analizavo laidas

Klaipėdos universiteto ir savivaldybės surengtoje diskusijoje "Kaip nepasiklysti melo lauke? Informaciniai ginklai prieš 30 metų ir šiandien" dalyvavo garsus Rusijos žurnalistas, 11-tus metus gyvenantis Ukrainoje Jevgenijus Kiseliovas, dokumentinio filmo "Manipuliacijų čempionas: tyrimo tyrimas" autorius Artūras Jevdokimovas, Sausio 13-osios Vilniuje įvykių liudininkė iš Tomsko (Rusija), mokytoja Tatjana Frolova bei politologas, informacinių karų specialistas Nerijus Maliukevičus.

Renginį vedė žinomas žurnalistas, buvęs LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.

Pilnutėlė žiūrovų salė turėjo galimybę pamatyti ištrauką iš A.Jevdokimovo filmo, kuriame be užuolankų rodoma, kaip Rusijos televizijoje NTV manipuliuojama žmonių sąmone, siekiant sukompromituoti judėjimą "Golos" ("balsas").

"Golos" – tai grupė žmonių, siekiančių laisvų ir sąžiningų rinkimų.

Filmas atskleidžia, kaip manipuliuojama žiūrovų sąmone, siekiant suformuoti neigiamą požiūrį į šios grupės dalyvius.

Autorius jau pirmojoje matytoje laidoje pastebėjo kas 20 sekundžių vykdomus išpuolius prieš pasirinktą auką. Filme išnagrinėta tik dalis manipuliacijų.

"Jeigu visos laidos metu kas 20 sekundžių vaizdais, garsais ir garsu žmogui brukama tam tikra mintis, žiūrovas nespėja logiškai įsisąmoninti, kas yra tiesa. Čia nėra vietos logikai, paaiškinimams, reakcijai. Žiūrovai gali pasiduoti šiam negatyvo srautui, jie apsvaiginami taip, kad sunku pasakyti, kas po to lieka jų galvoje", – kalbėjo filmo autorius.

J.Kiseliovas pastebėjo, kad tokie žmones klaidinantys siužetai yra anoniminiai, jų autoriai neskelbiami, jų kūrimas – specialios redakcijos darbas.

Būtent šio skyriaus žurnalistai 2001 m. tapo streiklaužiais, kai Rusijos valdžia ėmėsi atplėšti televizijos kanalo valdymą iš teisėtų vadovų ir paversti šią televiziją "Gazpromo" padaliniu.

Būtent minėto skyriaus darbuotojai stojo dirbti vietoje streikuojančių NTV žurnalistų.

N.Maliukevičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vyksta ne tik ir ne tiek informacinis karas, kiek karas prieš informaciją, žurnalistiką, faktus.

Tai yra psichologinės atakos.

Politinės laidos sargdina

T.Frolova tikino, kad Tomske dauguma žmonių televizija netiki, nes didžioji žmonių dalis tiesiog jos nežiūri.

Tie, kas rimtai domisi politinėmis laidomis, nuo patiriamos įtampos tiesiog suserga, nes dažniausiai laidų dalyviai tiesiog rėkia visi vienu metu.

Lietuviai yra labai dvasinga tauta, kuri nusprendė pati spręsti savo likimą.

"Pati esu žurnalistė, bet pastaruoju metu televizijos nežiūriu. Visada jaučiau, kad mano misija sužinoti ir pasakyti tiesą. Būtent todėl 1991 m. sausį atvažiavau į Vilnių. Sunkiausiais metais buvau ir Čečėnijoje, – pasakojo T.Frolova. – Tada supratau, kad lietuviai yra labai dvasinga tauta, kuri nusprendė pati spręsti savo likimą. Mačiau minias dainuojančių žmonių."

Kai Tomske atvėrė duris lietuvių kultūros centras, laikraštyje pasirodė straipsnis, kuriame kalbėta, kad laikas baigti su lietuviais. Mokytoja prisiminė tada apskaičiavusi, kada gi visa tai prasidės.

Paskutinę 1991 m. gruodžio dieną ji išėjo iš darbo mokykloje ir atskrido į Vilnių. Sausio 8 d. Lietuvos Seime buvo vienintelė svetimšalė ir viską matė iš vidaus.

Todėl, kai vėliau prasidėjo melas apie Sausio įvykius, ji jautė savo misiją sakyti tiesą.

Pavadinimas daro gėdą

Prisimindamas 1991 m. J.Kiseliovas pasakojo, kad būtent tuo metu Rusijoje progresyvios ir be galo populiarios laidos buvo pamažu naikinamos, ėmė siautėti cenzūra. Jis pats išėjo iš centrinės televizijos ir pradėjo dirbti progresyvioje besikuriančioje Borisą Jelciną remiančioje televizijoje.

Tuo metu labai daug triukšmo sukėlė žurnalistės Tatjanos Mitkovos demaršas. Jos laida išeidavo prieš pat vidurnaktį, bet buvo labai žiūrima.

Žurnalistė atsisakė skaityti melo pilną oficialų TASS'o pranešimą apie kruvinuosius įvykius Vilniuje ir pasakė, kad šį pranešimą perskaitys diktorius.

Kažką panašaus kitą dieną padarė Klaipėdos svečio bendrapavardis Dmitrijus Kiseliovas. Abu buvo priversti iš darbo išeiti savo noru.

Jiems už tai Lietuvos valdžia įteikė apdovanojimus.

Po kurio laiko abu šie žmonės kaip didvyriai grįžo į Pirmąjį televizijos kanalą.

Kai D.Kiseliovas tapo pagrindiniu Maskvos televizijos propagandininku, Dalia Grybauskaitė pasirašė įsaką, atšaukiantį apdovanojimą šiam žmogui.

T.Mitkova pati atidavė apdovanojimą protestuodama prieš tokį Lietuvos valdžios sprendimą.

J.Kiseliovas yra buvęs minėtosios NTV generalinis direktorius.

"Tai matyti man apmaudu ir liūdna. Paskutiniame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje tai buvo progresyviausia televizija, kuri kūrė laidų kokybės kartelę, į kurią lygiavosi ir siekė prilygti visos kitos Rusijos televizijos kompanijos, mes kūrėme žurnalistų darbo kokybės standartus. Dabar iš visų tų pasiekimų liko tik trys pavadinimo raidės, kurios dabar yra tokios nepadorios, kad gali būti rašomos ant tvoros. Dabar NTV nedirba beveik nė vienas iš mūsų senosios komandos", – savo nuostatos neslėpė J.Kiseliovas.

Ėmėsi liaupsinti rinkimus

Po tokios atviros J.Kiseliovo kalbos Rusijos Federacijos generalinis konsulas Aleksandras Gračiovas, reziduojantis Klaipėdoje, paprašė mikrofono. Prisistatęs jis paklausė: "Ką jūs čia veikiate? Man nesuprantama."

Po šių žodžių salėje pasigirdo plojimai, bet pro juos prasiveržė ir klausimas: "O ką jūs čia veikiate?"

Konsulas pasakojo pats vadovavęs Rusijos prezidento rinkimuose ir aiškino, kad N.Maliukevičus ir A.Jevdokimovas galėjo ateiti ir fiksuoti visa tai atvirai, tai esą būtų buvę atvira ir sąžininga. Jis išreiškė įtarimą, kad atvykusieji į diskusiją svečiai siekia paveikti publiką.

Konsulas teigė, kad 86 proc. balsavusiųjų Klaipėdoje prezidentu rinko V.Putiną. Šiauliuose šis procentas buvęs dar didesnis – 92,3 proc.

A.Gračiovas kažkodėl tikino, kad į pastaruosius rinkimus atėjo 115 proc. rinkėjų.

"Tai jums sakau todėl, kad suprastumėte – čia sėdi tie, kurių tėvai ir seneliai išlaisvino miestą, po karo jį atstatė", – aiškino A.Gračiovas.

Šie žodžiai daugeliui sukėlė juoką. Tuo pat metu konsulas politologui patarė koncentruotis į artėjančius prezidento rinkimus Ukrainoje, teigdamas, kad daugiau nei trims milijonams šios šalies piliečių Rusijoje nebus suteikta teisė balsuoti.

J.Kiseliovą generalinis konsulas paprašė pakomentuoti, kaip jis 1996 m. padėjo laimėti rinkimus itin mažus reitingus turėjusiam Borisui Jelcinui.

"Nežinau, pone, koks yra jūsų karinis laipsnis – pulkininkas ar generolas, nežinau, kurioje žvalgybos tarnyboje dirbate. Ar nepamiršote atsivežti budionovkos?" – pradėjo J.Kiseliovas.

Tarė tiesą apie šnipus

"Man įdomu, už kiek sidabrinių tu pardavei Rusiją", – atsistojo ir barzdotas vyras.

"Pirmiausia prašyčiau nesitujinti, o antra – sėsk", – nepabūgo J.Kiseliovas.

Staiga salėje pasigirdo sakančių, kad barzdotasis vyras – veteranas. Kai Klaipėdoje besisvečiavęs žurnalistas pasidomėjo, koks yra veteranas šis žmogus, jam atsakė, kad tai – Karo belaisvių sąjungos narys.

"Atsiprašau, bet aš neprivalau to žinoti. Tiesiog darau prielaidą, kad žmogus, kuris atsakingas už aktyvų darbą su rusakalbiais Lietuvos piliečiais, veikiausiai nėra Rusijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojas. Ar jums naujiena, kad specialiųjų tarnybų darbuotojai dirba po diplomatinio darbo priedanga?" – paaiškino žurnalistas.

Atsakydamas į klausimą apie 1996 m., J.Kiseliovas pasakojo, jog rengiantis rinkimų kompanijai jis pats penkis kartus darė išsamius interviu su Rusijos Federacijos komunistų partijos lyderiu Genadijumi Ziuganovu, o su B.Jelcinu – tik kartą.

Žurnalistas paaiškino, kad jo užduotis tuo metu buvo konsoliduoti Rusijoje jėgas, kurios nenorėjo, jog į valdžią grįžtų Komunistų partija. J.Kiseliovas prisipažino, kad šiuo darbu didžiuojasi.

Į šūktelėjimą, jog B.Jelcinas buvo alkoholikas, žurnalistas priminė, kad būtent šis žmogus perdavė valstybės vairą V.Putinui. Jis priminė konsului ir tai, kad už Leonidą Brženevą "balsuodavo" 99 proc. rinkėjų.

Diplomatas dalijo patarimus

N.Maliukevičius prisiminė konsulo klausimą, ką jis čia veikia, ir atsakė, kad yra namuose, ne svečiuose.

Tai jūs čia – svečias. Aš čia bendrauju su savo šalies piliečiais.

"Tai jūs čia – svečias. Aš čia bendrauju su savo šalies piliečiais. Mes čia susirinkome kalbėti ne apie rinkimus Rusijoje, o apie tai, kaip kuriamos televizijos manipuliacijos ir kaip jas galima atpažinti", – paaiškino politologas.

"Jums reikia važiuoti į Ukrainą", – iš vietos pareiškė A.Gračiovas.

"Ačiū už patarimą, ką man daryti, aš tiesiog jums atsakiau, ką čia veikiu", – atsakė N.Maliukevičius.

Režisierius dar kartą paaiškino, kad filmas, kurio dalis buvo žiūrovams parodyta, kalba apie tai, kaip valstybė persekioja asmenis už jų įsitikinimus.

T.Frolova tikino norinti, kad tarp rusų ir lietuvių tautų kiltų tiltai, o ne sienos. Mokytoja kalbėjo apie tai, kad į savivaldos rinkimus ateina vos penktadalis rinkėjų, nes žmonės demoralizuoti ir netiki vietos valdžios galiomis, supranta, kad daug kas priklauso nuo Maskvos.

Vakaro vedėjui teko ne kartą prašyti žiūrovus klausti, o ne kalbėti su Rusijos Federacijos konsulu, tam derėtų pasirinkti kitą laiką ir vietą.

Iškart po to mikrofoną gavo vaikinas, prisistatęs kaip taip pat dirbantis Rusijos generaliniame konsulate. Tai sukėlė susirinkusiųjų juoką.

Klausimą uždavęs diplomatas teigė, kad filmas prasideda tokia pat manipuliacija, kokią ir demaskuoja. Po to buvo klausimas, kuo režisierius geresnis už manipuliuotojus?

"Gal Rusijos konsulato darbuotojai galėtų pakelti rankas? Nes mūsų susitikimas ima panašėti į šios įstaigos gamybinį susirinkimą?" – replikavo A.Siaurusevičius.

Režisierius trumpai paaiškino, kad filme kalbama apie valstybės vykdomas manipuliacijas.

Į A.Gračiovą kreipėsi garbaus amžiaus moteris, prisistačiusi viena 40 tūkst. vaikų, kuriuos "išvaduotojai" išplėšė iš namų ir išvežė į Sibirą. Moteris priminė, kad Vokietija geto ar koncentracijos stovyklų kalinius kviečia atvykti į svečius, moka jiems išmokas. Moteris klausė, kodėl Rusija niekada nieko panašaus nedarė išgyvenusių tremties ir kalinimo siaubą žmonių atžvilgiu.

Kartūs žodžiai užgavo

Salėje buvusi Valentina Panina prisistatė esanti viena Lietuvos rusų sąjungos kūrėjų. Ši organizacija ne kartą dalyvavo rinkimuose, o jos nariai yra buvę Seimo ir miesto tarybos nariais.

"Rusų organizacijos "Lada" ir slavų gailestingumo fondo vardu noriu paklausti, ko jūs čia atvažiavote? Ar jūs norite, kad mums ir NTV išjungtų?" – klausė pagyvenusi moteris.

"Matau, kad Lietuvos rusų sąjungos nariai veikia Europos Sąjungos, NATO narės teritorijoje. Kaip suprantu, jūsų teisių niekas nevaržo. Tai reiškia, kad Lietuvoje viskas gerai, būkite patenkinti. Jūs galite laisvai veikti, aš labai džiaugiuosi dėl jūsų, – kalbėjo J.Kiseliovas. – Kodėl aš manau, kad besiilgintieji sovietinių laikų yra seni marazmatikai arba snarglėti pienburniai, kurie negyveno nė dienos toje šalyje. Tai yra mano nuomonė ir aš jos neslepiu. Jei jus tai įžeidžia, įsižeiskite į sveikatą."

Iš salės pasigirdo moters balsas, prašantis neįžeidinėti žmonių, nostalgiškai besiilginčių sovietmečio.

A.Siaurusevičiui dar kartą teko priminti, kad salėje yra ir kitų žmonių, tad mitingui čia ne vieta.

Dar vienas pagyvenęs rusakalbis pasakojo, kad jo protėviai Lietuvoje gyvena nuo XVI a., tačiau vyras taip ir nesuprato, ar Sausio 13-ąją Vilniuje tikrai žuvo žmonės, ar tai dar viena manipuliacija. Vyras prašė J.Kiseliovą pasakyti tiesą.

Žurnalistas pažymėjo, kad visada atsiranda netikrų žinių, sąmokslo teorijų, skirtų sukelti abejones žmonių galvose. Jis teigė neabejojąs turimomis žiniomis ir tuo, kaip šiurkščiai Maskvos valdžia priešinosi lietuvių ir kitų Baltijos tautų norui atkurti savo valstybingumą, kuris buvo brutaliai sutryptas 1940 m.

Lietuvių neskiria nuo latvių

Klaipėdoje seniai gyvenantis ukrainietis Leonid Tregub klausė, ar Rusijos gilumoje, Tomske, ir Ukrainoje yra politinių partijų, kurios susibūrė etniniu principu.

Viešnia iš Rusijos pasakojo, kad visos tautinės organizacijos dirba kultūrinį darbą.

Panašiai kalbėjo ir Kijeve gyvenantis J.Kiseliovas. Tik Krymo totorių medžlisas veikia tautiniu principu.

"Prieš dešimtmetį Kijeve jaunimas dažniausiai bendravo rusų kalba, dabar jų amžininkai bendrauja ukrainietiškai. Tai byloja apie pokyčius", – pasakojo žurnalistas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius klausė svečių, kaip jie mano, kodėl Rusijoje lietuvių taip nemėgsta.

Viešnia iš Tomsko nustebino sakydama, kad rusai dažniausiai lietuvius painioja su latviais, jie nežino, jog Lietuvoje nebuvo fašistinio bataliono, kad lietuvių požiūris į rusus kitoks nei latvių.

J.Kiseliovas patikino klaipėdietį, kad pastaruoju metu ukrainiečių Rusijoje nemėgsta kur kas labiau nei lietuvių.

Iš salės pasigirdo klausimas, kodėl J.Kiseliovas negrįžta į Rusiją. Į tai žurnalistas atsakė klausimu: "O kodėl jūs negrįžtate? Kur eilės prie pono A.Gračiovo darbovietės?"

Susitikimas buvo itin karštas, aistros virė ir jam pasibaigus.

A.Gračiovas išėjo iš salės įpusėjus renginiui. Kiek vėliau iš paskos patraukė kelios jo gerbėjos.

Kai gėda paduoti pasą

Po renginio J.Kiseliovas atsakė į porą dienraščio "Klaipėda" klausimų.

– Kaip vertinate į šį susitikimą atėjusių žmonių nuotaikas?

Garbės žodis, man buvo gėda viešbučio registratūroje paduoti savo pasą.

– Tai buvo labai normali auditorija. Tokiame susibūrime visada būna keli garsiakalbiai žmonės, reiškiantys radikalią nuomonę, ir jie nenori klausyti alternatyvių. Ne pirmą kartą dalyvauju susitikime, kuriame būtinai dalyvauja ir koks nors oficialus Rusijos Federacijos atstovas. Jam to reikia dėl paukštelio ataskaitoje. Juk jie išskubėjo rašyti ataskaitos, kad davė man atkirtį. Aš nepakankamai gerai žinau Lietuvos situaciją, bet, žiūrint iš geopolitinės situacijos, V.Putinas beveik 20 metų valdo šalį. Mano akimis, dabar Rusija kelia kur kas didesnę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui nei prieš 20 metų.

– Ar jums, rusų tautybės žmogui, dėl to nėra skaudu?

– Skaudu. Norėčiau, kad mano šalis būtų demokratinė, liberali, neagresyvi, kuri būtų švytintis miestas ant kalvos, kaip yra sakęs Ronaldas Reaganas apie JAV. 2014 m. vasarą buvau Amerikoje, kai ką tik buvo numuštas Malaizijos boingas. Garbės žodis, man buvo gėda viešbučio registratūroje paduoti savo pasą. Šiandien, ačiū dievui, turiu kitos valstybės dokumentą.