1975 m. Klaipėdos uostas, Lietuvos TSR. Laivo „Nemunėlis“ įgula atsisveikina su žmonomis ir leidžiasi į penkis mėnesius truksiantį reisą – žvejybą Atlanto vandenyne prie vakarinių Afrikos žemyno krantų. Nors laivas nutolsta per tūkstančius kilometrų nuo geležinės uždangos, bet jos šešėlis slenka paskui žvejus.

Pernai Varšuvos kino festivalyje filmas „Reisas“ buvo pažymėtas specialiu žiuri prizu. Filmo pagrindą sudaro dokumentinė medžiaga, kuri iki šiol niekur viešai nerodyta. Medžiaga buvo pas L. Janutėną, kol prieš šešerius metus pasiūlė ją režisieriui.

„Laimutis mėgo fotografuoti, turėjo 8 mm kamerą, fiksavo ir darbo momentus, – pasakojo R. Oičenka. – Įdomu tai, kad užsifiksuoti ir įgulos išsilaipinimai Afrikos uostuose: Dakare, Mauritanijoje, Angoloje. Medžiagos buvo apie 5 val., filme panaudojau 20 min. Laimutis filmavo gerai, todėl nebuvo lengva atrinkti. Medžiaga tapo filmu tik tada man, kai paprašiau asmeninių Laimučio ir jo žmonos Marytės laiškų, kuriuos jie rašė vienas kitam viso reiso metu. Laimutis tada buvo panašaus amžiaus, kaip ir aš dabar, ir sprendė panašias problemas: susituokė, susilaukė vaikų, ieškojo gyvenamosios vietos. Tai surezonavo ir supratau, kad kalbėdamas apie juos, galiu kalbėti apie tai, kuo ir aš pats dabar gyvenu. Kartu norėjau parodyti ir jų, kaip poros santykį, kuris trunka jau 50 m.

Filmas klaipėdiečiams bus įdomus, nes dar neseniai dažnos šeimos maitintojai buvo jūrininkai, išplaukdavę į ilgus reisus. Įdomu ir tai, kad matome nepagražintą tiek sovietinę Klaipėdos uosto realybę, tiek autentiškus jūreivių gyvenimo vaizdus.