Dovanų – valstybinė žemė?

Viešo intereso ignoravimas

„Tokių atvejų nėra buvę, tai yra kliedesiai. Savivaldybė aiškina, kad čia viskas gerai, bet jie demonstruoja visišką nekompetenciją, pradedant tuo, kad su detaliojo plano ir koncepcijos sprendiniais yra nesusipažinę, baigiant tuo, kad nežino, kas yra parašyta Teritorijų planavimo įstatyme ir Kompleksinių teritorijų planavimo rengimo taisyklėse. Vienareikšmiškai, čia yra atsakomybė Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip planavimo organizatoriaus“, – kurorto savivaldybėje vykusiame Palangos centrinės dalies detaliojo plano koregavimo viešame svarstyme piktinosi ilgametis buvęs Palangos savivaldybės architektas Edmundas Benetis.

Nepasitenkinimas kilo dėl to, kad centrinėje Palangos dalyje aplink nenaudojamą prekybos paviljoną (Kęstučio g. 33), kurio savininkai žemės prie jo neturi, formuojamas pusšešto aro valstybinės žemės sklypas, kaip teigiama, gerokai didesnis, nei reikia šio statinio eksploatavimui.

Palangiškių teigimu, pernelyg nesislapstant ir ignoruojant viešąjį interesą, Palangoje neatsisakoma ketinimų užvaldyti visuomenei priklausančią miesto centre esančią žemę.

Apie šiuos įtartinus sumanymus dienraštis jau rašė ne kartą („Milijoninės vertės sklype prie pat jūros – keisti manevrai“ („Klaipėda“, 2021 04 14), „Planą stumia buldozeriu“ („Klaipėda“, 2018 06 21), „Taikiklyje – brangus sklypas“ („Klaipėda“, 2017 10 31), „Vaiduokliui reikia žemės“ („Klaipėda“, 2017 12 08).

Tikėtina, kad tik dėl viešojo intereso gynimo ir nuolatinio viešumo šis abejonių keliantis planas kol kas nebuvo įgyvendintas.

Nepasitenkinimas: viešo svarstymo metu Palangos centrinės dalies detaliojo plano rengėjai išgirdo ne tik pastabų, bet ir pretenzijų dėl jų atlikto darbo. / Ilmos Jurkuvienės nuotr.

Vietoj kiosko – viešbutis?

Viešo svarstymo metu paaiškėjo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme savo eilės laukia byla dėl šios detaliojo plano koncepcijos teisėtumo.

„Bet kas čia mums dabar trukdo toliau rengti tą detalųjį planą? Tas pastatas yra apleistas, teritorija aplink jį turi būti sutvarkyta, kaip ji bus sutvarkyta, apie tai dabar ir diskutuojame. Jei žmogus turi nuosavybės teisę, tai mes ir leisime suformuoti žemės sklypą“, – kalbėjo Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. architektas Vytautas Indreika.

„Kadangi ten yra valstybinė žemė, reikalinga nuoma, todėl reikia suformuoti sklypą“, – architektui antrino ir projekto rengėja, bendrovės „Geovitara“ direktorė Jūratė Šimkuvienė.

Per viešą svarstymą paaiškėjo, kad teritorijos tarp Kęstučio g. 31A ir Meilės alėjos 11A detalusis planas rengiamas dviem etapais: pirmiausia bus suformuojamas žemės sklypas pastato eksploatavimui, antrajame etape bus keičiamas žemės naudojimo būdas iš komercinio į rekreacinį.

„Kioskai yra neveikiantys, bet savininkas turi galimybę jais naudotis. Tik tam, kad galėtų naudotis, reikia įsigyti žemę arba sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Tam, kad sudarytų žemės nuomos sutartį, reikia suformuoti žemės sklypą. Šiandien iniciatorius negali vykdyti veiklos, kol nėra suformuotas žemės sklypas. Antruoju etapu pagal projektą žemės paskirtis bus keičiama iš komercinės į rekreacinę. Jei Bendrasis planas leidžia, Specialusis planas leidžia, tai tuo pačiu metu darome du etapus. Tik įgyvendinus pirmą etapą, bus rengiamasi antram etapui“, – aiškino projekto rengėja J. Šimkuvienė.

Viešajame svarstyme pasigirdo minčių, kad apleistas prekybos paviljonas vėliau bus griaunamas, o vietoj jo kitoje vietoje iškils naujas, kitokio tūrio statinys. Neatmetama, kad tai bus viešbutis, nes tokia galimybė atsiras pakeitus žemės paskirtį iš komercinės į rekreacinę.

„Nieko nekomentuosiu, viską girdėjote“, – savo pozicijos nepanoro išsakyti Kęstučio g. 33 pastato savininkas.

„Skaičiuojame pagal formulę“

Kaimyninio sklypo savininkas per viešąjį svarstymą pateikė visą paketą pastabų ir pasiūlymų.

Viena pastabų, kad sprendiniai dėl formuojamo žemės sklypo, reikalingo pastatui eksploatuoti, ploto neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Esą nurodytas žemės sklypo, skirto pastato eksploatavimui, plotas – 554 kv. m (5,54 aro) yra ženkliai per didelis ir iš esmės neatitinka teisės aktų reikalavimų.

„Šiandien mes skaičiuojame pagal formulę dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo metodikos. Pagal formulę gauname 2,37 aro, pridėjus parkavimo vietą ir želdynus, gauname 5,54 aro. Teisės aktas leidžia padidinti tą plotą, kuris formule išskaičiuojamas, nes dviejų arų dydžio sklypo niekas neleistų formuoti“, – aiškino J. Šimkuvienė.

Atsipirks su kaupu

Tarp pastabų akcentuota ir tai, kad pagal Žemės įstatymą žemės sklypai neformuojami „nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikia atlikti tik paprastąjį ar kapitalinį remontą nedidinant statinio faktinių išorės matmenų: ilgio, aukščio, pločio ir pan.)“.

Šiuo metu pastatas yra apleistas ir nenaudojamas. Tai patvirtina viešam detaliojo plano svarstymui pateiktas antstolio Aleksandro Selezniovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad pastatas pažeistas, uždaras ir jame jokia veikla nevykdoma.

Tokios faktinės aplinkybės fiksuojamos nuo 2018 m. Pastarąjį kartą jos buvo užfiksuotos 2025 m. gruodžio 11 d., o tai reiškia, kad tiek teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžioje, tiek šiuo metu situacija nėra pasikeitusi, t. y. pastatas tebėra apleistas ir nenaudojamas, jokia veikla jame nevykdoma.

Nepaisant to, visai tikėtina, kad Palangos centre vietoj nedidelio paviljono planuose gali atsirasti nemažas viešbutis, apartamentai nuomai ar kotedžų kompleksas.

Tokiu atveju investicijos atsipirktų šimteriopai. Maža to, nereikėtų brangiai mokėti už žemę, kurios kaina šioje vietoje – daugiau nei įspūdinga.