Vokietijoje viešėjęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vakar pasirašė bendradarbiavimo sutartį su miestu partneriu Zasnicu. Jis tapo jau 20 uostamiesčio partneriu, kurių nauda neabejojama, o siekti dar didesnės esą trukdo lėšų stygius.

Klaipėdos miestai partneriai

Čerepovecas

Čingdao

Debrecenas

Gdynė

Kaliningradas

Karlskrona

Kiogė

Klivlandas

Kotka

Kudži

Leipcigas

Liepoja

Liubekas

Manheimas

Mogiliovas

Odesa

Zasnicas

Ščecinas

Šiaurės Tainsaidas

Sutarties su Zasnicu pirmasis egzempliorius buvo pasirašytas praėjusią vasarą uostamiesčiui minint 760 metų sukaktį. Tuomet Klaipėdoje viešėjęs Zasnico meras Dyteris Holcas pasiūlė antrąjį egzempliorių iškilmingai pasirašyti atsakomojo miesto vadovo vizito metu.

Anot Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, pagrindinė nauda iš šios partnerytės yra nuolatinė keltų linija tarp Klaipėdos ir Zasnico. "Tos linijos gyvybingumas palaikomos šalutinėmis, netiesioginėmis priemonėmis, jaunimo, sporto, kultūros mainais, kuriais rūpinasi Klaipėda ir Zasnicas", – aiškino R.Zulcas.

Be Zasnico, Klaipėda turi dar 19 miestų partnerių ir, anot valdininko, nauda iš draugystės su jais yra labai skirtinga, nes skiriasi bendradarbiavimo užuomazgos.

"Pavyzdžiui, kai mezgėsi ryšiai su Klivlandu, labai daug įtakos tam turėjo tame mieste įsikūrusi lietuvių bendruomenė, daugiausia kontaktų buvo tarp ligoninių. Su kitais miestais, pavyzdžiui, Liepoja, Debrecenu, Mogiliovu, Klaipėda bendradarbiauja dar nuo sovietmečio, o draugystės sutartys buvo atnaujintos, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę", – teigė R.Zulcas.

Daugiausia partnerystės sutarčių su įvairiais miestais Klaipėda pasirašė po 1990 m. "Tiesiog uždaras miestas norėjo atsiverti pasauliui, pasisemti patirties iš kitų, kaip valdyti ūkį, savivaldybės įmones. Labai daug buvo mokomasi iš Liubeko. Iki šiol egzistuoja Liubeko ir Klaipėdos skatinimo bendrija, kuri padeda jauniems žmonėms atlikti praktiką Vokietijoje", – pavyzdžiais miestų partnerystės naudą iliustravo Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius.

Jo teigimu, įvairiais kanalais labai dažnai iš įvairių miestų sulaukiama pasiūlymų draugauti, pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, tačiau Klaipėdos savivaldybė neskuba į juos atsakyti teigiamai. "Mūsų pozicija tokia, jog pirmiausia reikia kartu padirbėti projektų plotmėje, kažką kartu nuveikti, o tik tada pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Nenorime, kad ji būtų tik formalumas", – dėstė R.Zulcas.

Jis patikino, kad visos pasirašytos partnerystės sutartys yra naudingos ir jos būtų dar efektyvesnės, jei ne lėšų stygius. "Pavyzdžiui, kurių nors Klaipėdos mokyklų atstovai pageidauja draugauti su kuria nors ugdymo įstaiga iš miestų partnerių, prašo pinigų vykti į kelionę, bet tokių lėšų miesto biudžete nenumatyta. Mūsų kolektyvai kviečiami į teatrų, muzikos festivalius miestuose partneriuose, tačiau taip pat nėra lėšų juos išsiųsti", – apgailestavo R.Zulcas.